2017

Išleistas leidinys „Health in the Baltic Countries 2015”

2017 06 20
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras parengė periodinį sveikatos statistikos leidinį „Health in the Baltic Countries 2015 („Sveikata Baltijos šalyse 2015“)". Jis parengtas kartu su Estijos Nacionalinio visuomenės sveikatos vystymo instituto bei Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro sveikatos statistikos specialistais.
 
Leidinyje analizuojami pagrindiniai Baltijos šalių gyventojų sveikatos statistikos rodikliai (gyventojų sudėtis, gimstamumas, mirtingumas, sergamumas, gyvensena, vaistų suvartojimas, aprūpinimas sveikatos priežiūros įstaigomis, personalu, stacionaro lovomis, sveikatos priežiūros įstaigų veikla bei sveikatos išlaidos) bei jų pokyčiai per 2005–2015 m.
 
2005–2015 m. visose trijose Baltijos šalyse buvo panašios demografinės tendencijos: dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos mažėjo gyventojų skaičius: per dešimt metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 12, proc., Latvijoje – 11,6 proc., Estijoje – 2,6 proc. 2015 m. Estijoje buvo geriausi Baltijos šalyse demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė). Lietuvos ir Latvijos rodikliai buvo panašūs. Abiejų šalių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES). 2015 m. Estijos vyrai gyveno 4,3 metų ilgiau nei Lietuvos vyrai, Estijos moterys – 2,7 metų ilgiau nei Latvijos moterys. Tačiau sveiko gyvenimo trukmė buvo ilgiausia Lietuvoje.
 
Baltijos šalių vyrų mirtingumas buvo nuo 40 iki 60 proc., moterų – nuo 15 iki 40 proc. didesnis negu ES šalyse. Lietuva ir Latvija lenkė Estiją pagal standartizuotą mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų ir ypač dėl išorinių mirties priežasčių rodiklį. Lietuvoje mirtingumas dėl išorinių priežasčių buvo 60 proc. didesnis nei Estijoje. 2005–2015 m. visose Baltijos šalyse mirtingumas dėl išorinių priežasčių daugiausiai, beveik dvigubai, sumažėjo tarp 45–64 m. amžiaus vyrų. Per dešimtmetį mirtingumas Baltijos šalyse dėl transporto įvykių sumažėjo daugiau kaip 2 kartus. Lietuva ženkliai pirmavo savižudybių skaičiumi (tris kartus lenkė ES vidurkį). 2015 m. mirtingumas nuo piktybinių navikų Estijoje buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Estijoje buvo 1,7 karto mažesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje.
 
Pagal 2014 m. Europos gyventojų vyresnių nei 15 m. sveikatos tyrimą, atliktą visose ES šalyse, buvo nutukę arba turėjo antsvorį 52–55 proc. Baltijos šalių gyventojų, nutukusių gyventojų Baltijos šalyse buvo daugiau negu vidutiniškai ES, išskyrus Lietuvos vyrus. Estijos ir Lietuvos gyventojai dažniau valgė daržovių ir vaisių nei Latvijos ir ES gyventojai. Tačiau Baltijos šalių gyventojai sportavo mažiau nei vidutiniškai ES gyventojai. Penktadalis Estijos ir ketvirtadalis Latvijos ir Lietuvos gyventojų teigė nevartojantys alkoholio. Baltijos šalių vyrai kasdien rūkė 11 proc. dažniau nei ES vyrai, o Baltijos šalių moterys – 2 proc. mažiau nei ES moterys.
 
Baltijos šalių gyventojai rečiau vartojo gydytojo skirtų vaistų nei vidutiniškai ES, bet žymiai dažniau vartojo vaistų, kuriuos įsigijo be gydytojo žinios. Ypač daug vaistų be recepto vartojo Latvijos ir Lietuvos gyventojai: apie du trečdaliai moterų ir 45 proc. vyrų. 
 
2015 m. Lietuva daugiau kaip tris kartus lenkė Estiją ir trečdaliu Latviją pagal sergamumą tuberkulioze. Naujų ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje buvo tris kartus mažesnis nei Estijoje. Nors Estijoje naujų ŽIV atvejų skaičius per dešimtmetį sumažėjo dvigubai, Estijoje ir Latvijoje yra didžiausi naujų ŽIV atvejų rodikliai ES šalyse.
 
2015 m. Lietuvoje daugiau nei Latvijoje ar Estijoje buvo stacionaro lovų, gydytojų, slaugytojų, daugiau gydomų stacionare ligonių, didesnis ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius vienam gyventojui.
 
2005–2015 m. visose Baltijos šalyse mažėjo aktyvaus gydymo lovų, ypač ženkliai Latvijoje, net 40 proc. Latvijoje net 28 proc. mažėjo aktyvaus gydymo stacionaro ligonių skaičius, tuo tarpu Lietuvoje nors absoliutus stacionaro ligonių skaičius mažėjo, bet dėl ženklaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, stacionaro ligonių rodiklis net šiek tiek padidėjo. Senstant gyventojams slaugos lovų skaičius didėjo visos Baltijos šalyse. Lietuvoje buvo apie trečdaliu daugiau praktikuojančių gydytojų ir slaugytojų negu Estijoje ir Latvijoje. Latvijoje buvo mažiausiai visų rūšių medicinos specialistų, ypač slaugytojų. Pagal gydytojų ir slaugytojų atlyginimus ženkliai pirmavo Estija: čia gydytojų atlyginimas 2015 m. siekė 2088 eurus. Lietuvos gydytojų atlyginimas šiek tiek lenkė Latvijos gydytojų atlyginimą ir sudarė beveik 1254 Eurus. Slaugytojų atlyginimas Lietuvoje 2015 m. buvo mažiausias (636 Eurai), tuo tarpu Estijoje – 1129 Eurai. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje slaugytojų atlyginimas nesiekė šalies atlyginimų vidurkio.
 
Estija turėjo daugiausia Baltijos šalyse kraujo donorų: 2,6 proc. gyventojų, Lietuvoje – 2,2 proc. Taip pat Estijoje 2015 m. buvo daugiausiai 44,9 kraujo donacijų 1000 gyventojų, Lietuvoje – 34,6/1000. Latvijoje šie skaičiai buvo mažiausi. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas Baltijos šalyse yra pakankamas kiekis kraujo donacijų, bet yra per mažai yra aktyvių kraujo donorų (turėtų būti apie 4–5 proc. visų gyventojų).
 
2008–2015 m. daugelio vaistų suvartojimas Baltijos šalyse didėjo. Baltijos šalių gyventojai mažiau negu vidutiniškai ES suvartoja antidiabetinių vaistų, vaistų nuo cholesterolio, antidepresantų, migdančių ir raminančių vaistų. Baltijos šalyse suvartojama daugiau nesteroidinių priešuždegiminių ir priešreumatinių vaistų negu vidutiniškai ES. Lietuvoje yra suvartojama labai daug antihipertenzinių vaistų: 3 kartus daugiau negu vidutiniškai ES ir net 7,7 karto daugiau negu Estijoje. Vaistų nuo cholesterolio Lietuva suvartoja 4,5 karto mažiau negu vidutiniškai ES. Nuo 2008 m. Lietuvoje 22 proc. sumažėjo antibiotikų vartojimas.
 
2015 m. Estijoje ir Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijoje 2014 m. duomenimis jos sudarė tik 5,5 proc. Tačiau vienam šalies gyventojui daugiausiai išlaidų sveikatos priežiūrai skyrė Estija – 1004 Eurus, Lietuva – 837 Eurus, o Latvija skyrė mažiausiai – 650 Eurų. Estijoje buvo mažiausios privačios gyventojų išlaidos sveikatai (22,8 proc. nuo visų išlaidų sveikatai), Lietuvoje jos siekė 32,1 proc., o Latvijoje – net 38,9 proc.
 
Leidinį rasite interneto svetainėje adresu  www.hi.lt skyrelyje „Leidiniai“ => „Sveikatos statistikos leidiniai”

Daugiau informacijos suteikti gali Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė tel. (8 5) 2773303 arba el. paštu: rita.gaidelyte@hi.lt.