2017

Ar gali savikontrolės priemonės ir individualus fizinio aktyvumo planas paskatinti daugiau judėti

2017 06 23

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus specialistai, išanalizavę mokslinę literatūrą, kurioje pateikti tyrimų rezultatai apie suaugusiems asmenims skirtų fizinio aktyvumo intervencijų, kuriose naudojamos savikontrolės priemonės (pavyzdžiui, žingsniamatis), veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą, siūlo atlikti tokios intervencijos taikymo Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ekonominį vertinimą. Jeigu ekonominio vertinimo rezultatai būtų palankūs, t. y. nustatyta, kad intervencijos įgyvendinimo sąnaudos yra mažesnės nei gaunama nauda žmonių sveikatai, reikėtų sukurti šios intervencijos teikimo algoritmą bei jį išbandyti pasirinktose savivaldybėse.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse apie trečdalį visų mirčių lemia pagrindiniai rizikos veiksniai – fizinis pasyvumas, netinkama mityba ir rūkymas. Įrodyta, kad mažas fizinis aktyvumas yra rizikos veiksnys išsivystyti lėtinėms neinfekcinėms ligoms. Neseniai publikuota analizė apie pasaulio ekonomikai tenkančią ligų naštą atskleidė, kad fizinis pasyvumas lemia apie 6 proc. sergamumo koronarine širdies liga, apie 7 proc. sergamumo antrojo tipo cukriniu diabetu, apie 10 proc. sergamumo krūties vėžiu ir apie 10 proc. sergamumo storosios žarnos vėžiu.

Europos Sąjungos šalyse atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. suaugusių gyventojų, tuo tarpu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse – 42 proc. Mažiausiai juda 40 metų ir vyresni žmonės.   

Higienos instituto specialistai, analizavę mokslinius tyrimus, kuriuose pateikti rezultatai apie suaugusiems žmonėms taikomas fizinio aktyvumo intervencijas ir jų veiksmingumą, pastebėjo, kad savikontrolės priemonės padeda keisti žmonių fizinio aktyvumo elgseną, tačiau praktikoje šios priemonės taikomos retai. Atlikus mokslinių tyrimų, vykdytų JAV ir Europos šalyse apžvalgą nustatyta, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos fizinio aktyvumo intervencijos, kurias sudaro savikontrolės priemonė – žingsniamatis ar kita priemonė fiziniam aktyvumui registruoti, kelios vidutinės trukmės (apie 30 minučių) individualios konsultacijos ir individualus fizinio aktyvumo planas ar ėjimo programa gali paskatinti suaugusiuosius asmenis būti fiziškai aktyvesniais. Tačiau tvirtesniam  šios intervencijos veiksmingumui pagrįsti trūksta mokslo įrodymų dėl nedidelio į apžvalgą įtrauktų tyrimų, kuriuose vertintos analogiškos intervencijos, skaičiaus. Užsienio šalyse atliktų ekonominio modeliavimo tyrimų rezultatai rodo, kad minėta intervencija yra ekonomiškai efektyvi, t. y. intervencijos taikymo ar įgyvendinimo sąnaudos yra mažesnės už teikiamą naudą sveikatai.

 „Remiantis atliktos apžvalgos rezultatais sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti ar tokią fizinio aktyvumo intervenciją tikslinga perkelti į Lietuvą. Prieš pateikdami atsakymą, manome, kad būtų prasminga atlikti fizinio aktyvumo intervencijos, kurią sudaro savikontrolės priemonė, skirta registruoti fizinį aktyvumą ir papildomi komponentai – individualios konsultacijos bei individuali fizinio aktyvumo programa, Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ekonominį vertinimą. Esant palankiems ekonominio vertinimo rezultatams, t. y. nustačius, kad intervencijos taikymo Lietuvoje sąnaudos yra mažesnės nei galima nauda žmonių sveikatai, reikėtų sukurti šios intervencijos teikimo algoritmą bei jį išbandyti pasirinktose savivaldybėse. Ir tik gavus bandomojo tyrimo rezultatus būtų galima daryti išvadas apie minėtos intervencijos įgyvendinimo Lietuvoje tikslingumą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.

 

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė, tel. (85) 262 8513, el. p. raimonda.janoniene@hi.lt .