2017

Europos šalys diskutuoja apie geresnes susirgusiųjų onkologinėmis ligomis galimybes dirbti

2017 10 11

2017 m. spalio 5 d. Briuselyje, Belgijoje, vyko seminaras „Politiniai ir praktiniai sprendimai dėl sirgusiųjų vėžiu reabilitacijos ir grįžimo į darbą“, kurį organizavo Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA).

Seminare dalyvavo per 30 specialistų iš visų Europos šalių: mokslo įstaigų, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Renginio dalyviams buvo pristatyta preliminari EU-OSHA finansuoto projekto „Reabilitacija ir grįžimas į darbą po onkologinės ligos diagnozės – priemonės ir praktika“ („Rehabilitation and return to work after cancer – instruments and practices“) ataskaita. Projektą atliko Nyderlandų, Suomijos bei Jungtinės karalystės mokslininkų komanda. Siekta išaiškinti, kokia praktika ar politiniai sprendimai taikomi šalyse, kad būtų išvengta ilgalaikio nedarbingumo ir padidintos susirgusiųjų onkologinėmis ligomis galimybės dirbti. Atlikta literatūros apžvalga, surinkti gerosios praktikos pavyzdžiai iš Europos šalių, JAV ir Australijos, atlikti atvejo tyrimai įmonėse bei kokybinis tyrimas (ekspertų focus grupės).

Projektas suplanuotas atsižvelgiant į tai, kad kasmet Europoje diagnozuojama 3,2 mln. naujų vėžio atvejų; apie pusė vėžio atvejų diagnozuojama darbingo amžiaus žmonėms. Per pastaruosius tris dešimtmečius vėžio gydymo metodams gerėjant, daugėja išgyvenančių žmonių skaičius, tačiau šie žmonės kenčia ilgalaikius simptomus ir pasibaigus gydymui – nuovargį (išsekimą), depresiją, skausmą, dėmesio sutelkimo ir atminties problemas. Tai paveikia šių žmonių darbingumą, sąlygoja ilgus nedarbingumo laikotarpius, apsunkina išlikimą darbo rinkoje ar grįžimą į ją. Tyrimai rodo, kad dauguma išgyvenusiųjų vėžį gali toliau dirbti, bet vis tik šių žmonių rizika nedirbti yra 1,4 karto didesnė negu tų, kuriems vėžys nebuvo diagnozuotas. Svarbu optimizuoti susirgusiųjų vėžiu grįžimą į darbą ir reabilitaciją ne tik siekiant didesnės šios pažeidžiamos žmonių grupės gerovės, bet ir sumažinti socialinę ir finansinę žalą tiek įmonių, tiek visuomenės lygiu. Nėra apskaičiuota, kiek tiksliai lėšų įmonės praranda dėl vėžiu susirgusių darbuotojų, tačiau, pavyzdžiui, įvertinta, kad 2009 m. vėžys Europos Sąjungai padarė 9,5 mlrd. eurų nuostolių.

Nagrinėtos praktinės priemonės – mokymai, informacijos sklaida, darbo sąlygų pritaikymas. Gerosios praktikos pavyzdžiams bendra tai, kad dėmesys susirgusiojo darbo tęsimo klausimams skiriamas kuo anksčiau bei į problemos sprendimą įtraukiama kuo daugiau asmenų: darbuotojas, jo šeimos nariai, darbdavys, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos specialistai. Projekto autoriai daro išvadą, kad tam, jog „grąžinimo į darbą“ intervencijos būtų efektyvios, reikalingas palankus reglamentavimas, komunikacija tarp sprendimus priimančių asmenų, žinios apie vėžį ir galimybes dirbti bei teigiamo požiūrio į grįžimą į darbą po sunkios ligos formavimas.

Seminaro metu vyko diskusijos, kuriose pabrėžta sveikatos specialisto, ypač darbo medicinos gydytojo, vaidmuo. Gydytojas pirmas turėtų atkreipti susirgusiojo dėmesį, kad vėžio diagnozė nebūtinai reiškia, kad nebus galima toliau dirbti (išskyrus profesinį vėžį). Diskutuota, kuo grįžimas į darbą susirgus onkologine liga skiriasi nuo grįžimo į darbą susirgus kitomis lėtinėmis ligomis, - pateikti argumentai, kad vėžio diagnozės atveju ypač svarbu individualus dėmesys, nes žmogus paveikiamas psichologiškai, aktuali stigmos problema.

Projekto ataskaita bus papildyta diskusijų rezultatais ir tuomet paviešinta EU-OSHA interneto svetainėje https://osha.europa.eu/en. Projektas vykdytas atsižvelgiant į 2016–2017 m. Europos saugių darbo vietų informacinės kampanijos „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“ tikslus. Higienos institutas – EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto informacinio tinklo dalyvis.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vadovė Rasa Šidagytė, tel. 8 5 212 2574, el. p. rasa.sidagyte@hi.lt.