2013

Higienos institutas švenčia 205 metų jubiliejų

2013 05 17
Gegužės 17 d. Higienos institutas (Institutas) švenčia 205-ąjį gimtadienį. Instituto istorija prasidėjo 1808 m., dr. Jozefui Frankui, pakviestam į Vilnių iš Vienos, įkūrus Vakcinacijos institutą.

Per visą Instituto raidos laikotarpį keitėsi jo pavadinimai, veiklos kryptys, tačiau niekada nekito misija – būti profilaktinės medicinos mokslo, mokymo ir pagalbos visuomenės sveikatos praktikai institucija.

Pirmajame etape (1808–1918 m.) prof. Jozefo Franko iniciatyva Vilniuje įkurtame Vakcinacijos institute vystyta vakcinacijos ir bakteriologijos veikla. Eksperimentinių tyrimų metu vykdyta vakcinų, paklausių Italijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse, gamyba.

Antrajame etape (1918–1945 m.) Valstybiniame higienos institute, perkeltame į Lietuvos laikinąją sostinę Kauną, vystyta epidemiologija ir mikrobiologija, atliekami bakteriologiniai-diagnostiniai ir serologiniai ūmių ir lėtinių infekcinių ligų tyrimai. Vilniuje Lenkijos okupacijos metais veikė atskiros maisto produktų ir vandens tyrimų laboratorijos, kurias sujungus, 1935 m. įsteigtas Valstybinio Higienos instituto Varšuvoje filialas. 1940 m. sugrąžinus Vilnių Lietuvai, Instituto centrinė būstinė grįžta į Vilnių. Karo metais Vilniuje ir Kaune veikė Bakteriologinės laboratorijos, kuriose buvo atliekami įvairūs serologiniai, bakteriologiniai ir klinikiniai tyrimai vokiečių kariuomenei. 1944 m., vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus, Institutas atkuriamas ir pavadinamas Vilniaus respublikiniu sanitarijos ir higienos institutu.

Trečiajame etape (1945–1970 m.) atkurtame Institute vystyta sanitarija, higiena ir toksikologija, vykdyti epideminių karo padarinių likvidavimo darbai. 1946 m. prie Instituto organizuojami Respublikiniai sanitarinio švietimo namai, 1952 m. – Metodinis centras, vadovaujantis 70-čiai Sanitarijos epidemiologijos stočių (SES), kurio pagrindu vėliau įkuriama Respublikinė SES. 1955 m. Institutai, esantys Kaune ir Vilniuje, sujungiami į vieną Vilniaus epidemiologijos ir higienos institutą, įsikūrusį dabartiniame Instituto pastate Vilniuje, Didžioji g. 22. Prof. Vladui Kviklio iniciatyva 1963 m. iš Instituto mokslo darbuotojų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete suformuojama Higienos katedra. Nuo 1964 m. Institute pradėti toksikologiniai pesticidų ir pramonėje naudojamų kenksmingų medžiagų tyrimai bei rengiami pasiūlymai joms normuoti.

Ketvirtajame etape (1970–1992 m.) Epidemiologijos mikrobiologijos ir higienos institute vystyta žmogaus ekologija, mitybos higiena ir narkologija, vykdyti žmogaus išorinės ir darbo aplinkos moksliniai tyrimai, rengiamos rekomendacijos dėl sanitarinių-higieninių sąlygų pagerinimo, profesinių ir infekcinių ligų diagnostikos bei profilaktikos. 1978 m. nuo Instituto atsiskirta Kauno bakterinių preparatų gamykla. Nuo 1985 m. ypatingas dėmesys skirtas alkoholizmo (vėliau – narkomanijos) paplitimo tyrimams ir problemų sprendimui. Istitute buvo diegiamos naujos technologijos – elektroninė mikroskopija, kompiuterinė ritmografija, elektropunktūrinė ekspres diagnostika, raumenų elektro ir lazerinė stimuluiacija. 1991 m. nuo Instituto atskirtos laboratorijos, kurių pagrindu įsteigti Vilniaus narkologinis ir Respublikinis mitybos centrai.

Penktajame etape (1992–2006 m.) Institute vystyta darbo ir ekologinė medicina. 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Institutas reorganizuotas į valstybės mokslo įstaigą, jame įsteigiami Darbo medicinos (DMC) ir Ekologinės medicinos centrai (EMC), taip pat – Vaikų higienos ir Epidemiologinių tyrimų skyriai. 1992 m. Darbo medicinos centras tampa Pasaulio sveikatos organizacijos ryšių punktu Lietuvoje. 1994 m. jame įsteigiamas Valstybinis profesinių ligų registras, 1995 m. DMC cheminių ir fizikinių tyrimų laboratorijos atestuojamos aplinkos tyrimams, EMC įsteigtas Nacionalinis potencialiai toksinių cheminių medžiagų registras. 1996 m. Institutas pradeda leisti mokslinį žurnalą „Visuomenės sveikata“. Nuo 2005 m. jis indeksuotas „Index Copernicus“ duomenų bazėje.

Šeštajame etape (nuo 2006 m.) Institute vystoma profesinė ir visuomenės sveikata. Instituto veikla perorientuojama iš eksperimentinių laboratorinių tyrimų į sveikatos sistemų ir technologijų efektyvumo vertinimo tyrimus. 2007 m. Institutas tampa Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kompetetingaja institucija, 2008 m. institute įsteigiamas Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sekretoriatas, 2009 m. – Sveikatos informacijos centras, 2011 m. – Visuomenės sveikatos technologijų ir Profesinės sveikatos centrai.

205-ąsias veiklos metines Institutas sutinka būdamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. Jos pagrindinės veiklos tikslai yra šie: (1) plėtoti Lietuvos gyventojų sveikatos ir ją lemiančių veiksnių stebėseną, vertinimą bei kurti, tvarkyti visuomenės sveikatos registrus ir informacines sistemas; (2) plėtoti visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje; (3) plėtoti darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus bei profesinės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros praktikoje.

Plačiau apie Instituto istoriją čia.