2013

Atliktas tyrimas apie ankstyvos diagnostikos programų įgyvendinimą Lietuvoje

2013 04 08

Higienos institutas atliko tyrimą „Antrinės profilaktikos programų įgyvendinimas gyventojų ir gydytojų požiūriu“, kuris parodė, kad nors gyventojai ir gydytojai teigiamai vertina programų įgyvendinimą, dalyvavimas jose išlieka žemas.

Lietuvoje onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programos vykdomos jau ne vienerius metus. Įvertinti šių programų efektyvumą, mažinant gyventojų sergamumą ir mirtingumą, bus galima tik po ilgo laiko, tačiau iki šiol atlikti vertinimai rodo prevencinių programų teigiamą poveikį asmens ir visuomenės sveikatai ir jų tolesnio vykdymo tikslingumą. Vienas iš svarbiausių prevencinių programų įgyvendinimo rodiklių yra tikslinių grupių dalyvavimo apimtys, kurios išlieka žemos. Tyrimo tikslas buvo įvertinti gyventojų ir gydytojų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje atliekamas prevencines programas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. 

2012 m. buvo atlikta gyventojų ir gydytojų anketinė apklausa. Tyrime dalyvavimo 1000 atrankinėms onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programų grupėms priklausančių gyventojų: 633 moterys (25-69 m. amžiaus) ir 367 vyrai (40-75 m. amžiaus) ir 400 pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, teikiančių prevencinių programų paslaugas: 296 bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai, 56 vidaus ligų gydytojai ir 45 pirminės sveikatos priežiūros komandos nariai – ginekologai.

Tyrimas parodė, kad du trečdaliai (72,7 proc.) gyventojų buvo informuoti apie onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas, vykdomas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Moterys daugiau žinojo apie gimdos kaklelio ir krūties vėžio, o vyrai – apie širdies kraujagyslių ligų ir priešinės liaukos vėžio prevencines programas ir dalyvavimo jose sąlygas. Tačiau beveik pusė (47,7 proc.) žinančiųjų apie programas gyventojų, jose nedalyvavo. Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis gyventojai nurodė gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo kvietimų dalyvauti iš sveikatos priežiūros įstaigų. Didžioji dauguma gyventojų teigiamai vertino sveikatos priežiūros įstaigų organizuojamą prevencinių programų įgyvendinimą ir teigė, kad jų reikia.

Moterys lyginant su vyrais buvo geriau informuotos apie vykdomas programas ir dažniau jose dalyvavo. Apie prevencines programas dažniau nežinojo turintys vidurinįjį ir žemesnįjį išsilavinimą asmenys. Prevencinėse programose dažniau dalyvavo gyventojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.

Tyrimas atskleidė teigiamą gydytojų požiūrį į ankstyvos diagnostikos programas. Tačiau nors gydytojai prevencinių programų organizavimą vertino gerai, išryškėjo ir neigiamų aspektų: trys ketvirtadaliai gydytojų neplanuoja kiek per tam tikrą laikotarpį suteiks prevencinių programų paslaugų; apie pusės gyventojų (43,6 proc.) prevencinių programų tyrimų rezultatai (atsakymai) įvertinami, tik gyventojams panorus sužinoti apie savo tyrimų rezultatus; gyventojai apie savo prevencinių programų tyrimų rezultatus informuojami dažniausiai tik pakartotinio apsilankymo pas gydytoją metu.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria gydytojai, įgyvendindami prevencines programas, yra laiko stoka ir nepakankamas finansinis skatinimas. Gydytojų nuomone, šios priežastys bei gyventojų nesuinteresuotumas, labiausiai lemia, kad per mažai gyventojų dalyvauja prevencinėse programose. Prevencinių programų paslaugų teikėjai susiduria ir su prevencinių programų organizavimo ir įgyvendinimo kliūtimis: nepakankamu finansiniu skatinimu įgyvendinant prevencines programas bei programinės įrangos, padedančios identifikuoti prevencinių programų atrankinių amžiaus grupių asmenis ir valdyti suteiktų paslaugų apskaitą, trūkumu. Dėl pastarosios  priežasties kyla problemų kviečiant gyventojus dalyvauti programose bei planuojant prevencinių programų paslaugų kiekį.

Siekiant pagerinti programų įgyvendinimą, pasak tyrimo vykdytojų, būtina aktyviau įtraukti visuomenės sveikatos specialistus į visuomenės informavimo apie prevencines programas procesą, siekiant formuoti teisingas gyventojų sveikatos nuostatas, didinti sveikatos raštingumą ir skatinti suvokti sveikatą kaip prioritetą. Taip pat rekomenduojama pirminės sveikatos priežiūros grandies darbuotojams perskirstyti funkcijas taip, kad slaugos personalas galėtų teikti prevencinių programų paslaugas; plačiau taikyti organizuoto informavimo apie prevencines programas būdus (gyventojus kviesti dalyvauti programose telefonu, elektroninėmis priemonėmis, paštu); diegti organizacines inovacijas (pvz., atvejo vadybininkas, prevencinių programų kabinetai ir kt.); didinti šalies gyventojų informuotumą apie prevencines programas, panaudojat visuotinai prieinamas viešinimo priemones – socialinę reklamą per televiziją.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Virginija Kanapeckienė tel.: 8 52 62 5779 arba el. paštu virginija.kanapeckiene@hi.lt.