2012

Klaipėdoje įvyko konferencija „Teisingo antibiotikų vartojimo skatinimas ir atsparumo valdymas regione“

2012 12 19
2012 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje įgyvendinant projekto „Visuomenės sveikatos gerinimas skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros išdėstymą“, ImPrim (angl. Improvement of public health by promotion of equitable distributed high quality primary health care systems) priemonę „Užkrečiamųjų susirgimų prevencijos strategija“ įvyko konferencija „Teisingo antibiotikų vartojimo skatinimas ir atsparumo valdymas regione“. Renginyje dalyvavo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų administratoriai ir specialistai, šeimos gydytojai, kitų specializacijų gydytojai.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta pristatyti išbandytą regioninį antimikrobinio atsparumo valdymo modelį Klaipėdos regione, jo kūrimo ir įgyvendinimo eigą, kilusias problemas, pagrindinių įgyvendintų veiklų rezultatus. Projekto metu buvo pritaikytas APO audito metodas šlapimo takų infekcijų valdymui pirminėje ir antrinėje sveikatos priežiūroje, atliktas „Paprastasis auditas“- du kartus per metus Klaipėdos regiono pirminėms sveikatos priežiūros įstaigoms išsiųsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenų apie kompensuojamus antibiotikus vaikams suvestinė, atliktas savigydos antibakteriniais vaistais tyrimas ir šlapimo takų sukėlėjų tyrimas.

Antrojoje renginio dalyje lektoriai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (prof. D. Adukauskienė ir dr. I. Skarupskienė), Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos (dr. Sonata Varvuolytė), Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (dr. Jolanta Miciulevičienė) konferencijos dalyvius supažindino su ekologiško racionalaus antibiotikų vartojimo principais, bakterinių infekcijų mikrobiologine diagnostika ir antibiotikoterapijos ypatumais pirminėje sveikatos priežiūroje, dažniausių - šlapimo takų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostikos ir racionalus gydymo antimikrobiniais vaistais principais.

Konferencijos metu vyko diskusija dėl projekto veiklos tęstinumo, galimybių diegti tokį regioninį antimikrobinio atsparumo valdymo modelį kituose regionuose. Pasisakė Klaipėdos regiono antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų grupės nariai. Grupė sudaryta vykdant ImPrim projektą pagal Švedijos Strama programos patirtį, ji buvo sudaryta iš skirtingų sričių specialistų, kurie atstovavo teritorinei ligonių kasai, teritoriniam visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos universitetui, ASPĮ (bendrosios praktikos gydytojas, mikrobiologas, infekcijų kontrolės gydytojas, pediatras), visuomenės sveikatos biurams, savivaldybėms.

Antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų grupės nariai teigimai vertino projekto veiklos tęstinumą - jų nuomone įmanomas Klaipėdos regione sukurtos ekspertų grupės tolimesnis veikimas ir pasibaigus projektui. Grupės narė šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė kvietė prisijungti kitus gydytojus, neformaliai dalintis patirtimi, sužinoti naujausius tyrimų duomenis ir keisti savo elgseną. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Onos Sokolovos, grupės kūrimo pradžioje buvo sunku numatyti kokius konkrečius darbus galės atlikti visuomenės sveikatos centras, jautėsi žinių ir kompetencijos stygius antimikrobinio atsparumo tematikoje, vėliau centras prisiėmė atsakomybę koordinuoti ir atlikti dalį darbų. Todėl buvo išreikštas gydytojos epidemiologės raginimas kitiems visuomenės sveikatos centrams – aktyviai dalyvauti tokių grupių kūrime kituose regionuose ir nesikratyti atsakomybės.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė teigė matanti nepakankamą informacijos apie antimikrobinio atsparumo problemą sklaidą visuomenei ir savo įstaigos vaidmenį šios problemos sprendime. Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja epidemiologė Ilona Bumblienė džiaugėsi, kad projekto metu buvo atlikti konkretūs darbai, kurie bus pritaikomi praktikoje. Gydytojos nuomone, projekto metu iniciatyva kilo „iš apačios“, kaip ir turėtų būti siekiant formuoti regioninę politiką. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. Arnoldo Jurgučio teigimu, norint, kad vyktų tolimesni pokyčiai, būtina parengti rekomendacijas ir jas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai.

Apibendrinus antimikrobinio atsparumo valdymo modelio Klaipėdos regione kūrimą ir įgyvendinimą, gautus veiklų rezultatus ir diskusijų metu išsakytas nuomones, nutarta, kad antimikrobinio atsparumo valdymas regione galimas ir būtinas, bet tam reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp atskirų sektorių ir nacionalinio lygio institucijų. Specialistai išreiškė nuomonę, kad pagrindinės antimikrobinio atsparumo valdymo regione kliūtys – atsakingos institucijos nebuvimas bei silpnos partnerių žinios antimikrobinio atsparumo ir jo prevencijos srityje. Be to, antimikrobinio atsparumo valdymui regione tikslinga numatyti koordinuojančią instituciją – ja galėtų būti teritorinis visuomenės sveikatos centras, kuris užtikrintų bendradarbiavimą tarp pagrindinių partnerių – savivaldybės gydytojų, teritorinių ligonių kasų, visuomenės sveikatos biurų, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų   ir  kitų dalyvių. Antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų grupės narių teigimu, Higienos institutas turėtų būti pagrindinis partneris ir konsultantas, teikiantis ekspertinę pagalbą, kuriant ir diegiant antimikrobinio atsparumo valdymo modelius kituose Lietuvos regionuose.

Konferencijos programa (atsiųsti)

Konferencijos pranešimai

Antimikrobinio atsparumo valdymo modelio kūrimas ir diegimas Klaipėdos regione (dr. R. Valintėlienė, Higienos institutas) (atsiųsti)

Tinkamo antibiotikų skyrimo skatinimas - APO Audito metodo taikymas šlapimo takų infekcijų valdymui pirminėje ir antrinėje sveikatos priežiūroje (R. Radzevičienė–Jurgutė, Klaipėdos Universitetas, UAB „Mano šeimos gydytojas“) (atsiųsti)

Antibiotikų vartojimo stebėsena ir tinkamo antibiotikų skyrimo ambulatoriniame sektoriuje skatinimas. „Paprastas auditas“: Kompensuojami antibiotikai vaikams Klaipėdos regione (R. Markevičė, Higienos institutas) (atsiųsti)

Tinkamo antibiotikų vartojimo visuomenėje skatinimas, savigydos tyrimas (A. Sinkevičiūtė, Higienos institutas) (atsiųsti)

Sukėlėjų atsparumo antibiotikams stebėsena ir tyrimai. Šlapimo takų sukėlėjų tyrimas (J. Kopeykinienė, Klaipėdos universitetinė ligoninė) (atsiųsti)

ImPrim projekto stendiniai pranešimai

Antimikrobinio atsparumo valdymo regioninio modelio kūrimas (atsiųsti)

Antimikrobinio atsparumo valdymo regioninio modelio įgyvendinimo rezultatai (atsiųsti)

Daugiau informacijos suteiks Akvilė Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 261 6681 arba el. paštu akvile@hi.lt.