2012

Lietuvos specialistai mokėsi iš užsienio ekspertų

2012 10 25

Spalio 18-19 dienomis Higienos instituto Profesinės sveikatos centras kartu su partneriais iš Šiaurės dimensijos partnerystės programos bei Tarptautinės darbo organizacijos surengė praktinį seminarą „Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) strategijos formavimas nacionaliniame lygmenyje. Socialinio bendradarbiavimo DSS srityje  praktiniai aspektai“.

Seminare buvo apžvelgta pasaulinė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos strategija, sisteminis požiūris į darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą, TDO konvencijos Nr. 187 rekomendacija Nr. 197. Taip pat pagrindiniai strateginio darbuotojų saugos ir sveikatos planavimo principai. Gerąja šios strategijos įgyvendinimo patirtimi dalijosi svečiai iš Norvegijos, Suomijos, Baltijos šalių. Seminare dalyvavo specialistai iš Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos, Higienos instituto, taip pat, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai.
 
„Šiemet baigia galioti darbuotojų sveikatos ir saugos strategija, kuri buvo parengta 2009-2012 metams. Todėl už darbuotojų sveikatą ir saugą atsakingi specialistai ruošiasi teikti siūlymus, rengiant naują 2013-2018 metų strategiją. Surengėme seminarą, kad sužinotume apie kitų  šalių patirtį šioje srityje ir geriausius pavyzdžius galėtume įdiegti savo šalyje“, – sako Higienos instituto Profesinės sveiktos centro vadovė Raimonda Eičinaitė-Lingienė.

Vadovės teigimu, lyginant  Vakarų Europos ir mūsų šalies darbuotojų sveikatos ir saugos sistemas, Lietuvoje silpniausia grandis – profesinės sveikatos (darbo medicinos) sistema, kurios jau daugelį metų nepavyksta suformuoti pagal TDO bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Šių organizacijų pagrindinė nuostata, – profesinės sveikatos paslaugos turi būti prieinamos kuo didesniam būriui darbuotojų. PSO duomenimis, Europoje situacija labai skiriasi, – profesinės sveikatos paslaugos įvairiose šalyse yra prieinamos nuo 10 iki 90 procentų darbuotojų. Geriausia padėtis dabar yra Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje, kur profesinės sveikatos paslaugos prieinamos 70-90 procentų dirbančiųjų.

Tuo tarpu Lietuvoje šią sritį reikia plėtoti, nes Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad profesinės sveikatos specialistai dirbtų įmonėse, kuriose priklausomai nuo srities, dirba daugiau kaip 100 ir 200 žmonių, o tai sudaro vos kelis procentus visų įmonių. Kokia reali situacija Lietuvos įmonėse parodys 2011-2012 m. Higienos institute vykdyto tyrimo rezultatai.

PSO Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertas Europos regionui Rokho Kim (sutrump. angl. WHO EU OSH) savo pranešime taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais darbuotojų saugai ir sveikatai iškyla naujų rizikų, pavyzdžiui, didėjanti darbuotojų migracija ar sparčiai augantis skaičius individualiose, smulkiose bei vidutinėse  įmonėse, kur profesinę sveikatą užtikrinti reikia dar daugiau pastangų. Tad valstybės, norėdamos apsaugoti darbuotojų sveikatą, privalo nedelsdamos imtis neatidėliotinų priemonių.

„Lietuva, remdamasi seminare skaitytuose pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis ir formuodama naują darbuotojų sveikatos bei saugos strategiją, turėtų išgryninti svarbiausias problemas,  nustatyti prioritetus, parengti koncepciją ir veiksmų planą, kaip kurti saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką artimiausioje (3-4 m.) ir tolimesnėje (iki 2020 m.) perspektyvoje", – teigia R. Eičinaitė-Lingienė.

Praktinio seminaro pagrindinis rėmėjas buvo Šiaurės dimensijos šalių partnerystės programa (NDPHS).

Interviu su seminare dalyvavusiais ekspertais skaitykite čia