2012

Londone įvyko 22-asis Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongresas (ECCMID)

2012 04 19
2012 m. kovo 31 – balandžio 3 dienomis Londone (Jungtinėje Karalystėje) įvyko 22-asis Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongresas (angl. – European Congress of Clinical Microbiology and Infectious Diseases – ECCMID). Renginį aplankė 10 tūkstančių dalyvių iš 97 pasaulio šalių. Kongrese dalyvavo ir Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centre vykdomos ImPrim projekto „Užkrečiamųjų ligų prevencijos strategijos“ priemonės specialistės Rūta Markevičė, Akvilė Sinkevičiūtė, Ona Sokolova ir Dovilė Jansonaitė.
 
Kongresas skirtas pristatyti ir aptarti mokslo ir praktikos naujoves antimikrobinio atsparumo valdymo, naujų mikrobiologinių metodų kūrimo, diegimo, taikymo, antibiotikų vartojimo valdymo, infekcijų kontrolės ir prevencijos temomis. Kasmetiniame kongrese dalyvauja gydytojai mikrobiologai, epidemiologai, kitų specialybių gydytojai ir specialistai. Pranešimus ir sesijas rengia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos (ECDC) ir Amerikos (CDC) užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centrų atstovai, mokslininkai ir praktikai.
 
Kongrese buvo ne tik skaitomi pranešimai apie infekcinių ligų diagnostikos metodus bei gydymą, antimikrobinio atsparumo problemą bei teisingą antibiotikų naudojimą, bet ir vyko paroda, skirta laboratorinės diagnostikos, gydymo, infekcijų kontrolės naujovių pristatymui. Taip pat kiekvieną kongreso dieną buvo demonstruojami skirtingi stendiniai pranešimai, kuriuose vyravo molekulinės  bakteriologinės diagnostikos temos.
 
Viena pagrindinių temų buvo grybelinės infekcijos: jų klinika, diagnostika, gydymo strategijos. Nemaža dalis pranešimų buvo apie mikrobiologinės laboratorijos darbo organizavimą, automatizavimą, molekulinę bakteriologiją, mikrobiologinės, ypač molekulinės diagnostikos metodus. Taip pat paliestos tuberkuliozės, maliarijos, ŽIV, hepatitų, meningokokinės infekcijos, parazitinių ligų, bakterinių ir virusinių kvėpavimo takų infekcijų, imunoterapijos po transplantacijos temos.
 
Dalis sesijų buvo skirta hospitalinių infekcijų valdymo temoms aptarti. Sesijų metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas rankų higienai – jos gerinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose  galimybėms, antiseptiko sunaudojimo, kaip infekcijų valdymo indikatoriaus vertinimo galimybėms, šalyse vykdomų rankų higienos kampanijų rezultatams, naudingumui ir efektyvumui aptarti. Taip pat šalių atstovai dalinosi savo patirtimi ir problemomis valdant pagrindinius hospitalinių infekcijų sukėlėjus – meticilinui atsparų Staphyloccocus aureus (MRSA), Clostridium difficile, išplėsto spektro beta laktamazes gaminančias bakterijas (ESBL) ir kt.
 
Didelis dėmesys skirtas pasauliniu mastu pripažintos antimikrobinio atsparumo problemos sprendimui. Vyko diskusija, ar kontaktinių apsaugos priemonių užtenka norint valdyti multirezistentiškų bakterijų plitimą, pristatyti tyrimai, atlikti siekiant nustatyti antibakterinių vaistų išrašymo priežastis, rekomendacijų įtaką šių vaistų skyrimui, nagrinėtos gydymo antibiotikais trukmės mažinimo galimybės.
 
 
Viso kongreso metu buvo akcentuojama, kad viena infekcijų prevencijos, kontrolės, antimikrobinio atsparumo, teisingo antibiotikų vartojimo priemonė niekada nebus efektyvi. O esamų problemų sprendimui būtina pasitelkti visų šiuo metu efektyviausių, mokslu pagrįstų priemonių visumą (angl. bundles).

Daugiau informacijos suteiks Akvilė Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 261 6681 arba el. paštu akvile@hi.lt.