2012

Paskelbti išankstiniai 2011 metų duomenys apie mirties priežastis Lietuvoje

2012 04 02

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras parengė išankstinę 2011 metų informaciją apie mirties priežastis Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia jau daugelį metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, kurios 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių.

2011 metais iš viso mirė 41037 žmonės, t.y. 1083 asmenimis mažiau nei 2010 metais. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,7 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,1 proc. visų mirusiųjų. Mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2011 m., lyginant su 2010 m., sumažėjo 8 proc. (325 asmenimis). Savižudybių skaičius išliko toks pats kaip ir 2010 m. t.y. nusižudė 1018 asmenų.
 
Mirusių vyrų mirties priežasčių charakteristika

2011 m. Lietuvoje mirė 20944 vyrai, 592 vyrais mažiau negu 2010 m. Daugiausia jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (47,7 proc.),  iš kurių 65,4 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 20,8 proc. nuo cerebrovaskulinių ligų.

Nuo piktybinių navikų 2011 m. Lietuvoje mirė 4505 vyrai t.y. 21,5 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 25,9 proc. mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio, 11,3 proc. nuo priešinės liaukos ir 8,5 proc. nuo skrandžio vėžio.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 2826 vyrai ir sudarė 13,5 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 54,9 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus) ir 28,9 proc. iš jų nusižudė.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2011 m. nuo jų mirė 1156 vyrai, t.y. 5,5 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 60,0 proc. mirė nuo kepenų ligų, 11,9 proc. nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų.

Mirusių moterų mirties priežasčių charakteristika

2011 m. Lietuvoje mirė 20093 moterys t.y. 491 moterimi mažiau lyginant su 2010 m. Daugiausia moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (65,1 proc.), iš kurių 62,7 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 27,5 proc. nuo  cerebrovaskulinių ligų. Nuo kraujotakos sistemos ligų 2011 m. mirė 408 moterimis mažiau (3 proc.) negu 2010 m.
 
Nuo piktybinių navikų mirė 3601 moteris ir sudarė 17,9 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,1 proc.), skrandžio (7,9 proc.), kiaušidžių (7,8 proc.) ir storosios žarnos (7,5 proc.) piktybinių navikų.
 
Moterų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų, nors ir nežymiai, pralenkė mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių ir sudarė 4,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų, taip pat kaip ir vyrų, mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažniausios priežastys yra kepenų ligos (38,9 proc.) ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos (11,9 proc.).
 
Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 894 moterys ir sudarė 4,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų nuo nelaimingų atsitikimų mirė 536 moterys (60,0 proc.), o 201 moteris nusižudė (22,5 proc.), t.y. 12 moterų daugiau negu 2010 m.

Darbingo amžiaus mirusių asmenų mirties priežasčių charakteristika

Iš visų mirusiųjų 2011 m. 28 proc. sudarė 16-64 m. amžiaus asmenys (39,7 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos (14,6 proc.), tyčinio susižalojimo (7,7 proc.), bronchų ir plaučių piktybinių navikų (4,8 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,6 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo lėtinės išeminės širdies ligos mirė 9,4 proc. 16-64 m. amžiaus moterų, krūties piktybinių navikų – 7,9 proc., kiaušidžių piktybinių navikų – 4,2 proc.

Mirusių vaikų mirties priežasčių charakteristika

2011 m. mirė 146 1–17 metų amžiaus vaikai (107 berniukai ir 39 mergaitės). Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys yra: išorinės mirties priežastys (48,6 proc.), nervų sistemos ligos (13,0 proc.), piktybiniai navikai (11,0 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (10,3 proc.).

2011 m. mirė 144 kūdikiai (64 mergaitės ir 80 berniukų), t. y. 9 kūdikiais mažiau lyginant su 2010 m. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys yra perinatalinio periodo ligos (47,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (31.9 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,9 proc.).

Duomenys Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre (toliau – Registras) kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Registre mirties priežastys yra koduojamos vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis.

Išankstinė informacija apie mirties priežastis Lietuvoje 2011 m. parengta panaudojant registre sukauptus duomenis. Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus.

Mirties priežasčių išankstinius 2011 metų duomenis galite rasti čia.
 
Daugiau informacijos suteiks Kotryna Paulauskienė, tel. (8 5) 277 3304 arba el. p. kotryna@lsic.lt.