2014

Naujai susirgusiųjų profesinėmis ligomis mažėja

2014 04 28
Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris  kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai.
 
„Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc. visų nustatytų atvejų“, – Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, kuri kasmet minima balandžio 28-ąją, primena Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro specialistai.
 
Daugiau kaip pusė profesinių ligų pernai nustatyta dėl jungiamojo audinio ir raumenų ligų (59 proc.), tris kartus mažiau – ausų ligų (19 proc.), nervų sistemos ligų (18 proc.), 3 proc. sudarė kvėpavimo,  kraujotakos, infekcinės ir odos ligos.
 
Vyrams daugiausia buvo nustatyta jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligų (58 proc. nuo visų vyrams nustatytų profesinių ligų), ausų (22 proc.) ir nervų sistemos ligų (17 proc.), moterims – jungiamojo audinio ir raumenų sistemos (62 proc.), nervų sistemos (19 proc.) ir ausų ligų (11 proc.).
Dažniausiai profesinės ligos nustatomos 50–64 metų žmonėms (89 proc. visų naujai nustatytų profesinių ligų atvejų), 13 proc. atvejų ligos nustatytos jaunesniems kaip 50 metų žmonėms, 7 proc. – vyresniems kaip 65 metų.
 
Net 97 proc. atvejų sudarė ligos, kurias sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai, tik po 1 proc. – ligos, kurias sukėlė įkvepiamos medžiagos, infekcinės ligos ir kiti pavojingi profesiniai veiksniai. Darbuotojų sauga ir sveikata yra ne tik darbdavio, bet ir kiekvieno darbuotojo pareiga. Jis irgi turi rūpintis, kad jo darbo vieta būtų saugi, kad dirbtų su būtinomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o galimybė įvykti nelaimingam atsitikimui ar susirgti profesine liga būtų sumažinta iki minimumo“, – teigia Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.
 
Daugiau kaip pusė (56 proc.) profesinių ligų atvejų nusatyta įrenginių ir mašinų operatoriams, perpus mažiau kvalifikuotiems darbininkams (25 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams (8 proc.), specialistams (5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojams (4 proc.), kitų profesijų atstovams (0,5–1 proc.). Susirgę profesinėmis ligomis dirbo apdirbamojoje pramonėje (27 proc.), statybose (22 proc.), žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje (20 proc.), transporto srityje (13 proc.), kitose ekonominės veiklos srityse (18 proc.).
 
Daugiausiai naujų profesinių ligų atvejų nustatyta Kauno (19 proc.), Telšių ir Vilniaus (po 13 proc.) apskrityse, mažiau – Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Tauragės (po 9 proc.), Marijampolės ir Utenos (po 6 proc.) ir Panevėžio (5 proc.) apskrityse.
 
Europos Sąjungoje (toliau – ES) dėl darbe įvykusių nelaimingų atsitikimų kasmet miršta daugiau kaip 5550 žmonių. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, ES nuo profesinių ligų kasmet miršta 159 tūkstančiai žmonių. ES įmonėse kiekvienais metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama apie 143 mln. darbo dienų. Nelaimingi atsitikimai ir ligos ES ekonomikai per metus padaro mažiausiai 490 mlrd. eurų papildomų išlaidų.
 
„Darbdaviai turi suvokti, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra jų verslo dalis. Todėl raginame darbdavius ir jų įmonių vadovus visais įmanomais būdais mažinti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusią riziką. Balandžio 28-ąją dar sykį pažvelkime į savo darbo vietas, įvertinkime, kas jose kelia pavojų sveikatai ir ką turime padaryti, kad išvengtume nelaimių ir ligų! Šiemet Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos tema: “Sveikata ir sauga naudojant chemikalus darbe““,– ragina D.Krisiulevičienė.
 
Daugiau informacijos Jums gali suteikti Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro vadovė Danė Krisiulevičienė, tel. 85 212 0876 arba el. paštu dane.krisiuleviciene@dmc.lt.