2014

Pristatyti Lietuvos gyventojų prioritetinių sveikatos problemų analizės rezultatai

2014 04 13
Higienos institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. balandžio 8 d. organizavo viešą diskusiją, kurios metu buvo siekta pristatyti pagrindines grėsmes Lietuvos visuomenės sveikatai ir prioritetinių problemų sprendimo galimybes, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir įrodymais pagrįstą tarptautinę praktiką.  
 
Diskusijos tikslas – parodyti sveikatos priežiūros institucijų galimybes ir motyvuoti kitus sektorius įsitraukti į sveikatos rizikos veiksnių ir problemų sprendimą.
  
Renginys organizuotas įgyvendinant ES finansuojamo projekto „Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių nustatymas“ (Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-014) veiklą 1.2.1. „Suorganizuoti viešą diskusiją su potencialiais partneriais aptariant bendradarbiavimo galimybes siekiant tinkamo visuomenės sveikatos plėtros priemonių įgyvendinimo“) (toliau – Projektas). 
 
Dalyvauti viešoje diskusijoje buvo kviesti Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, taip pat, kitų sektorių – aplinkos, ūkio, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio, kultūros, mokslo institucijų, darbuotojų ir darbdavių asociacijų atstovai.
 
Viešą diskusiją pradėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir Higienos instituto direktorius Remigijus Jankauskas. Sveikatos apsaugos ministras akcentavo, kad Lietuvos gyventojų sveikatos problemų vien sveikatos apsaugos sektorius išspręsti negali, būtina, kad ir kiti sektoriai prisiimtų atsakomybę už sveikatą ir kiekvienas savo srityje pradėtų vykdyti realius darbus, įgyvendinant principą „sveikata visose politikose“. Taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje šiandien egzistuoja dideli socialiniai netolygumai, kurie tiesiogiai daro įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai, todėl visų institucijų dėmesys turėtų būti nukreiptas į šių netolygumų mažinimą. 
 
Higienos instituto direktorius R. Jankauskas pristatė pagrindines Lietuvos visuomenės sveikatos problemas, akcentavo itin prastą darbuotojų sveikatos priežiūros situaciją ir pasiūlė spręsti svarbiausias sveikatos problemas, o ne „kovoti su šešėliais“, telkiant jėgas rizikos veiksnių, o ne pasekmių šalinimui.
 
Diskusijos dalyviai buvo supažindinti su Projekto tikslais, uždaviniais, etapais, atliktomis veiklomis ir laukiančiais darbais. Renginio dalyviams atliktų studijų rezultatus pristatė analizes rengusių grupių vadovai. Visuose pranešimuose buvo pristatyti pagrindinių rodiklių pokyčiai ir tendencijos, jų valdymo galimybės Lietuvoje (teisės aktai, strategijos, programos, visuomenės sveikatos intervencijos, dalyvaujančios institucijos), Europos Sąjungos šalių gerosios praktikos pavyzdžiai ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos šių problemų sprendimui. Buvo pateiktos išvados ir pasiūlymai, kurie bus reikalingi kitam Projekto etapui – Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros plėtros 2014–2020 m. programos projekto rengimui. Šiam darbui bus pasitelkti kitų sektorių deleguoti atstovai. Pranešėjai akcentavo, kad daugelyje sričių yra sukurta pakankama teisinė bazė, yra parengtos strategijos ir programos, tačiau „stringa“ praktinis teisės aktų ir programų priemonių įgyvendinimas, neužtikrinamas reikiamas finansavimas.
 
Diskusijos dalyviai prisiminė ne itin sėkmingą jau pasibaigusios Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo patirtį, akcentavo ydingą strateginį planavimą, dėl kurio apribojamos kitų sektorių įsitraukimo galimybės. Pasiūlyta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę Visuomenės sveikatos plėtros programos projekto rengimui, įtraukiant visų sektorių, kurie savo vykdomomis priemonėmis gali prisidėti prie sveikatos gerinimo, atstovus. 
 

Viešos diskusijos pranešimai:
1. Projekto „Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių nustatymas“ (Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-014/ESF-VRM-6-1) pristatymas (atsiųsti).
2. Analizė Lietuvos darbuotojų sveikatai darbo aplinkoje didžiausią poveikį turinčių rizikos veiksnių ir profesinės sveikatos klausimais (atsiųsti). 
3. Analizė alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų ir jų sukeliamų sveikatos problemų klausimais (atsiųsti). 
4. Analizė Lietuvos gyventojų sveikatai didžiausią poveikį turinčių psichikos sveikatos rizikos veiksnių (smurto, streso ir kt.) ir jų sukeliamų sveikatos problemų (savižudybių ir kt.) klausimais (atsiųsti).
5. Analizė Lietuvos gyventojų (ne) sveikos mitybos (įskaitant geriamąjį vandenį ir natūralų žindymą) ir fizinio aktyvumo ir jų sąlygojamų sveikatos problemų klausimais (atsiųsti).
6. Analizė Lietuvos gyventojus veikiančių fizikinių veiksnių (triukšmo, nejonizuojančios spinduliuotės ir kt.) ir cheminių medžiagų (ore, dirvožemyje, vandenyje, gaminiuose ir produktuose) klausimais (atsiųsti).
7. Analizė užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozės, imunoprofilaktikos, antimikrobinio atsparumo, hospitalinių infekcijų, užkrečiamųjų ligų grėsmių (atsparumo, klimato kaitos ir kt.)) klausimais (atsiųsti).
8. Analizė Lietuvos gyventojų prioritetinių sveikatos problemų (ligų) esamos būklės ir valdymo (motinos ir vaiko sveikatos, lėtinių neinfekcinių ligų) klausimais (atsiųsti).

Išsamesnę informaciją apie projektą, jo veiklas ir planuojamus renginius galima rasti Higienos instituto tinklalapyje
 
Daugiau informacijos apie renginį Jums gali suteikti Ieva Kisielienė, tel. (8 5) 212 1986 arba el. paštu ieva.kisieliene@hi.lt ir Lina Muleronkaitė, tel. (8 5) 262 9931 arba el. paštu lina.muleronkaite@hi.lt.