2011

Parengta 2010 m. išorinių mirties priežasčių duomenų apžvalga

2011 12 20
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras parengė Lietuvos 2010 m. išorinių mirčių priežasčių apžvalgą „Apžvalga: išorinės mirties priežastys 2010“.
 
Apžvalgoje pateikta transporto įvykių, nukritimų, atsitiktinių paskendimų, sušalimų, atsitiktinių apsinuodijimų, pasikėsinimų ir savižudybių struktūra pagal lytį, taip pat mirtingumo rodiklių kitimas pagal lytį ir amžiaus grupes. Išorinės mirties priežastys apžvelgtos pagal įvykio vietą ir ketinimą, o apsinuodijimai papildomai – pagal juos sukeliančias medžiagas. Transporto įvykiai, kritimai, mechaninių jėgų poveikis, nepatikslintų veiksnių atsitiktinis poveikis, savižudybės, pasikėsinimai ir įvykiai, kai ketinimas nežinomas, pateiktos pagal patirtą / sukeltą traumą, t. y. traumos pobūdį ir lokalizaciją, kai kurių išorinių mirties priežasčių skaičius pateiktas ir pagal įvykio laiką.
 
Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių, iš kurių 4045 mirė nuo išorinių mirties priežasčių, tai sudarė 9,6 proc. visų mirusiųjų. Išorinės mirties priežastys užėmė trečią vietą po kraujotakos sistemos ligų (56,1 proc.) ir piktybinių navikų (19,3 proc.). 
 
Transporto įvykių metu žuvo 372 asmenys, tai sudarė 9,2 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Šių įvykių metu dažniausiai pasitaikydavo galvos (36,8 proc.), kaklo ir krūtinės sužalojimai (24,5 proc.) bei traumos apimančios kelias kūno vietas (30,6 proc.) . 
 
Dažniausiai pasitaikiusios transporto įvykių nelaimės buvo: 143 pėsčiųjų mirtys, sužeista 30 asmenų, važiavusių pedaline transporto priemone, 23 motociklininkų mirtys, transporto įvykių metu  sužeisti 145 asmenys, važiavę automobiliu (iš jų 3 asmenys mirtinai sužaloti įlipant ar išlipant į/iš automobilio, 61 vairuotojas mirtinai sužeistas per eismo įvykį, 39 keleiviai mirtinai sužaloti eismo įvykio metu, 42 nepatikslinti važiuojantieji), 31 asmuo mirė nuo kitų transporto traumų (apima triratę transporto priemonę, pikapą, sunkvežimį, autobusą, traukinį).
 
2010 m. 305 asmenys mirė nuo nukritimų. kas sudarė 7,5 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. 36,4 proc. visų mirusiųjų nuo nukritimų mirė dėl traumų, gautų po nepatikslinto nukritimo (griuvimo). 27,9 proc. griuvo lygioje vietoje paslydus, eidami ar užkliuvę ar nugriuvę lygioje vietoje, 22,0 proc. asmenų mirtinai susižalojo nukritę ant / nuo laiptų bei pakopų, 6,2 proc. krito nuo / iš / per pastato ar konstrukcijos (apima kritimą per langą, nuo stogo, nuo/per balkono, tilto ir kt.). Kritimų atvejais dažniausiai sužalota galva (71,1 proc.), kaklas ir krūtinė (10,5 proc.), lūžo šlaunikaulis (8,2 proc.).
 
Iš visų atvejų, kai mirties priežastis buvo kritimų metu patirti sužalojimai, 167 atvejai (54,8 proc.) įvyko namuose, 68 atvejams (22,3 proc) – įvykio vieta nepatikslinta, 40 atvejų (13,1 proc.) – kita patikslinta viešoji vieta, 10 mirtinų nukritimų (3,3 proc.) įvyko gatvėje (apima kelią, šaligatvį).
 
2010 m. 319 asmenų atsitiktinai paskendo, tai sudarė 0,8 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių paskendimų struktūra: 70,8 proc. atsitiktinių paskendimų sudarė paskendimai natūraliame vandens telkinyje, 16,0 proc. – paskendimai įkritus į vandens telkinį, 3,8 proc. paskendimų įvyko vonioje, 3,8 proc. – kiti patikslinti paskendimai (apima aušinimo baką, rezervuarą, šulinį, tvenkinį), 4,7 proc. sudarė nepatikslinti paskendimai. 90,3 proc. visų atsitiktinių paskendimų 2010 m. įvyko vandens telkiniuose (pvz.: upė, tvenkinys, ežeras, jūra), 7,5 proc. – namuose arba namų lauko zonoje, 2,2 proc. visų atsitiktinių paskendimų įvyko kitose vietose arba nepatikslintoje įvykio vietoje.
 
2543 asmenys mirė nuo atsitiktinių apsinuodijimų ir tai sudarė 13,4 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių apsinuodijimų struktūrą sudaro 57,1 proc. atsitiktinai apsinuodijusių alkoholiu ir jo surogatais, 29,5 proc. apsinuodijusių dujomis ir garais, 6,8 proc. atsitiktinai apsinuodijusių narkotikais ir psichodisleptikais. Iš atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu daugiausiai buvo apsinuodijimų etanoliu (88,7 proc.), 1,6 proc. – 2-propanoliu, o dėl apsinuodijimo metanoliu 2010 m. mirė 1 asmuo. Apsinuodijimas anglies monoksidu sudarė 97,5 proc. visų apsinuodijimų dujomis ir garais. Iš visų mirtinų apsinuodijimų narkotikais 54,1 proc. sudarė apsinuodijimai opiatais, 24,3 proc. – kitais ir nepatikslintais narkotikais, 21,6 proc. – kitais ir nepatikslintais psichodisleptikais.
 
65,8 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų įvyko namuose, 24,1 proc. – kitose patikslintose vietose (miške, parke, automobilių stovėjimo aikštelėje, apleistuose namuose ir kt.) ir 7,6 proc. – nepatikslintose įvykio vietose.
 
2010 m. Lietuvoje nužudyti 172 asmenys (121 vyras ir 51 moteris). Pasikėsinimų struktūra: 52,9 proc. pasikėsinimų įvykdyta panaudojant bukus ir 31,4 proc. – panaudojant aštrius daiktus, 5,2 proc. – pakariant, pasmaugiant ar uždusinant, 4,7 proc. – šaunant. Daugiausia asmenų (50,6 proc.) nužudyta namuose, 33,1 proc. – kitoje patikslintoje vietoje (apima apleistą namą, mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.), 2,9 proc. – gatvėje.
 
Per metus nusižudė 1018 asmenų, tai sudarė 25,2 proc. mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Vyrai žudėsi keturis kartus dažniau negu moterys. 2010 m. dažniausias nusižudymo būdas buvo tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant, kuris sudarė 90,8 proc. visų nusižudžiusiųjų. 3,2 proc. nusižudžiusių susižalojo nusišaunant, 2 proc. apsinuodijo įvairiomis medžiagomis, 1,6 proc. nušoko nuo aukštumos. Kiti nusižudymo būdai buvo: susižalojimas aštriais daiktais, susižalojimas pasiskandinant, susižalojimas patekus po motorine transporto priemone, susižalojimas gaisru ir ugnimi.
 
75,2 proc. visų nusižudžiusių įvykio vieta namai, 19,7 proc. – kita patikslinta vieta (apleistas namas, miškas, parkas, automobilių stovėjimo aikštelė ir kt.), 1,2 proc. nusižudžiusiųjų savižudybės vieta nepatikslinta.
 
Mažiausiai savižudybių 2010 m. įvyko rudens pabaigoje – lapkričio mėn. (68 atvejai) ir žiemą (gruodžio mėn. – 68 atvejai, sausio mėn. – 66, vasario mėn. – 61), o daugiausiai – gegužės (113 atvejų) ir liepos (111 atvejų) mėn. Atsitiktinių apsinuodijimų skaičius rudens, žiemos ir pavasario mėn. kito tarp 43–60 atvejų, o vasaros metu sumažėjo iki 28 atvejų birželio ir liepos mėn. ir 21 atvejo – rugpjūčio mėn. 2010 m. nuo nukritimų mažiausiai asmenų mirė sausio mėn. (13 asmenų), daugiausiai – spalio mėn. (40 asmenų). Nuo transporto traumų 2010 m. daugiausiai asmenų žuvo liepos mėn. (46 asmenys), mažiausiai – vasario mėn. (15 asmenų).
 
Išsamesnę 2010 m. išorinių mirčių priežasčių apžvalgą rasite Higienos instituto internetinės svetainės (www.hi.l) skyrelyje „Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras“ -> „Statistikos leidiniai“. 
 
Daugiau informacijos suteikiama tel. (8 5) 277 3304 arba el. paštu kotryna@lsic.lt.