2011

Ar smurtas visuomenės sveikatos problema?

2011 12 19

Gruodžio 12 dieną Higienos institutas organizavo seminarą „Smurtas – visuomenės sveikatos problema?“. Jame dalyvavo smurto prevencijos srityje dirbantys specialistai: Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei  Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto, VšĮ „Vaikų linija“, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro, Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono, Higienos instituto ir visuomenės sveikatos biurų atstovai.

Pastaruoju metu labai daug girdime apie smurto atvejus, vykstančius mokyklos aplinkoje, šeimoje ar kaimynystėje. Bet dažniausiai mes išgirstame tik apie pavienius smurto atvejus iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Seminaro tikslas ir buvo suburti į vieną vietą atstovus iš įvairių institucijų,  dirbančių smurto prevencijos srityje, kad jie pasidalytų patirtimi, žiniomis bei turimais tyrimų smurto prevencijos srityje rezultatais.

Higienos instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas pasveikino atvykusius dalyvius ir pabrėžė, kad Lietuvoje smurtas, jo paplitimas yra šiandienos aktuali problema bei palinkėjo konstruktyvaus darbo, gero tarpinstitucinio bendradarbiavimo, siekiant vieno bendro tikslo – mažinti arba bent stabilizuoti smurto paplitimą Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento atstovė dr. Rita Sketerskienė pasveikino gausiai susirinkusius dalyvius ir gerai įvertino Higienos instituto, bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis, parengtu ir išleistu leidiniu „Smurto paplitimas ir jo prevencija Lietuvoje“. Pasak jos, tai pradžia gražaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sprendžiant smurto problemą bei ieškant efektyvių šios problemos sprendimo būdų.

Pirmąjį seminaro pranešimą „Užregistruoti smurtiniai nusikaltimai: skaičiai ir interpretacijos“ skaitė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento atstovė dr. Eglė Vileikienė. Pristatytos bendros užregistruotų nusikalstamų veikų, užregistruotų smurtinių nusikaltimų (nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, išžaginimai) 2005–2010 m. tendencijos bei gyventojų apklausos apie viešojo saugumo problemų Lietuvoje vertinimą rezultatai (atsiųsti).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus atstovė Asta Šidlauskienė pristatė vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, problemas, tendencijas Lietuvoje bei kokia Lietuvoje suteikiama pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto. Pastebima, kad Lietuvoje ir visoje Europoje nėra vaikų seksualinio išnaudojimo mastą atspindinčios statistikos, taip pat pasigendama atskiros įstaigos, kurioje būtų sukoncentruotos ir teikiamos visos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, ir jo artimiesiems reikalingos paslaugos. Pranešėja pabrėžė, kad trūksta ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su seksualinio išnaudojimo aukomis ir jų artimaisiais.

VšĮ „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis paminėjo dar vieną labai jautrią ir opią Lietuvos problemą – patyčias mokyklose. Smurtas bei patyčios mokykloje kasdienis įvykis. Pagrindinius dalyvius galima suskirstyti į keturias grupes: aukos (patiria smurtą ar patyčias), skriaudėjai (dažniausiai organizuojantys patyčias ir besityčiojantys bei smurtaujantys), skriaudėjai-aukos ir nedalyvaujantieji (neaktyvūs dalyviai ar stebėtojai).

Pasak dr. R. Povilaičio, visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kad skriaudėjas paprastai būna iš asocialios šeimos, probleminis vaikas. Tačiau pastebėta, kad didesnė dalis skriaudėjų yra vaikai, mokantys ir gebantys bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais: mokytojais, tėvais, kaimynais ir pan. Svarbu tai, kad ne tik vaikai tyčiojasi, o tyčiojasi ir suaugusieji vieni iš kitų, kartais net viešoje erdvėje.

Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Birutė Pajarskienė pristatė psichologinio smurto Lietuvos darbo vietose mokslinio tyrimo rezultatus bei galimus šios problemos sprendimo būdus. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę psichologinį smurtą, dažniau skundžiasi sveikatos sutrikimais, pablogėjusia savijauta, padidėjusiu nerimu, stresu, nuovargiu ir miego sutrikimu (atsiųsti). 

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologas Remigijus Auškelis pristatė prevencinį darbą ugdymo įstaigose ir jo perspektyvas. Vykdant prevencines programas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, apklausiant mokytojus, kokias problemas mato savo mokyklose, pastebėta, kad pagrindinė problema mokyklose pamokų nelankymas, antroje vietoje – mokinių alkoholio vartojimas ir tik po to – smurto bei patyčių problemos. Lietuvos mokyklose 33 proc. visų prevencinių programų sudarė alkoholio ir tabako vartojimo prevencinės programos, o smurto ir patyčių – 21 proc. Pranešėjas pabrėžė, kad pagrindinė šių programų problema – jų turinys, kurio didžiąją dalį sudaro neefektyvi šviečiamoji padalomoji medžiaga: lankstinukai, paskaitos ir vienkartiniai renginiai. Labai svarbu, kad į programas taip pat būtų įtraukta gyvenimo (socialinių) įgūdžių ugdymo dalis, programose turėtų dalyvauti tėvai bei bendruomenės nariai (atsiųsti).

Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė pristatė problemas, su kuriomis susiduriama smurtaujančioje šeimoje bei socialines paslaugas, teikiamass smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams (atsiųsti).

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyr. specialistė dr. Loreta Stonienė pristatė tyrimo „Smurto prieš 11–18 metų amžiaus vaikus paplitimas ir jį lemiantys veiksniai“ preliminarius rezultatus. Tyrime apklausti 2167 11–18 metų amžiaus mokiniai.

Tyrimas atskleidė, kad fizinį smurtą patyrė penktadalis (20,5 proc.), psichologinį – trečdalis (27,2 proc.) respondentų. Pagrindinė nurodyta smurtautojų grupė yra bendraamžiai, kurių 16,4 proc. smurtavo fiziškai ir 21,2 proc. psichologiškai. Iš tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų fizinį bei psichologinį smurtą patyrė nuo 3,0 proc. iki 7,8 proc. respondentų.

Seminare pateikta informacija patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, smurto problema yra aktuali, smurtas daugiareikšmis, sunku nustatyti jo tikrąjį mastą, todėl esama daug neišspręstų bei spręstinų problemų smurto prevencijos srityje. Vis dėlto kasmet įgyjama vis daugiau žinių ir aiškėja, kad smurto galima išvengti, rasta daug tinkamų būdų jam mažinti, kad nenukentėtų vaikai, šeimos ir visuomenė.

Higienos instituto specialistai, dirbantys smurto prevencijos srityje, tikisi kryptingo ir efektyvaus bendradarbiavimo su šioje srityje dirbančiomis institucijomis, ieškant tinkamų šios problemos sprendimo būdų Lietuvoje.

Daugiau informacijos gali suteikti dr. Laura Narkauskaitė tel. (8 5) 262 8513 arba el. paštu laura.narkauskaite@hi.lt.