2010

Higienos instituto atstovai dalyvavo tarptautiniame ekspertų pasitarime Briuselyje

2010 11 15
Šių metų lapkričio 8-10 dienomis Briuselyje įvyko tarptautinis ekspertų pasitarimas “Naujos infekcijų kontrolės ir antimikrobinio atsparumo valdymo strategijos sveikatos priežiūros įstaigose ES šalyse“ (angl. New Strategies to monitor and control infections, antibiotic use and resistance in health care facilities in the EU Member States). Renginį, skirtą Belgijos pirmininkavimui ES, organizavo Belgijos antibiotikų politikos koordinavimo komitetas (angl. BAPCOC – The Belgian Antibiotic Policy Coordination Committee) kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (angl. ECDC – European Center for Disease Prevention and Control). Pasitarime dalyvavo ekspertai iš visų ES šalių, ECDC, Pasaulio sveikatos organizacijos, JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. CDC – Center of Disease control and prevencion). Lietuvą atstovavo Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė, mokslo darbuotojos Asta Jurkevičienė ir Rūta Markevičė.

Pasitarimas buvo skirta svarbiausioms infekcijų ir antimikrobinio atsparumo valdymo temoms aptarti. Dalyviai dalijosi patirtimi, aptarė problemas keturiose darbo grupėse pagal skirtingas tematikas – nacionalinių rankų higienos kampanijų organizavimo, infekcijų ir antibiotikų valdymo indikatorių, europinio infekcijų ir antibiotikų vartojimo paplitimo tyrimo, infekcijų valdymo ir tinkamo antibiotikų vartojimo ilgalaikės sveikatos priežiūros, globos įstaigose darbo grupėse. Renginio programa (atsiųsti).

Pirmoji darbo grupė „Kaip pradėti, kaip įgyvendinti ir kaip palaikyti nacionalines rankų higienos kampanijas“ buvo skirta aptarti esamą rankų higienos kampanijų situaciją, jos pagerinimo galimybes, plėtrą šalyse. Šalių atstovai pristatė savo šalyse vykdomas rankų higienos kampanijas, diskusijų grupėse buvo dalijamasi patirtimi, idėjomis, kaip rankų higienos kampanijas būtų galima organizuoti ir įgyvendinti kiekvienoje šalyje, šalys jau vykdančios kampanijas atskleidė su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria organizuodamos šias iniciatyvas, pristatė savo kampanijų silpnąsias ir stipriąsias puses, pasiekimus.

Antrojoje darbo grupėje „Hospitalinių infekcijų ir antibiotikų valdymo indikatoriai“ buvo aptarti svarbiausi struktūros ir proceso indikatoriai, jų panaudojimo galimybės hospitalinių infekcijų ir antibiotikų suvartojimo valdymo įvertinimui, esamos situacijos tobulinimui vietiniame ir nacionaliniame lygiuose. Prancūzija ir kitos šalys pristatė savo naudojamą paslaugų kokybės, infekcijų valdymo vertinimo sistemą. Grupėse diskutuota, kokie indikatoriai geriausiai atspindėtų esamą infekcijų valdymo, tinkamo antibiotikų vartojimo situaciją nacionaliniu ir vietiniu lygiais, kokiais būdais būtų galima paskatinti, kad šalys įsivestų šias vertinimo sistemas, kokius tyrimus dar reikia atlikti, įvertinant jų panaudojimo galimybes. Diskutuota apie jų naudą, matuojant paslaugų kokybės lygį, galimybę pasilyginti su kitais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, gerinant infekcijų valdymo situaciją.

Trečioji darbo grupė „Infekcijų paplitimo ir antibiotikų suvartojimo tyrimo ES metodikos suderinimas“ aptarė europinio pilotinio hospitalinių infekcijų ir antibiotikų vartojimo paplitimo tyrimo, vykusio š.m. liepos – rugsėjo mėnesiais, rezultatus, diskutavo dėl 2011 m. planuojamo pagrindinio tyrimo organizavimo ir protokolo. Šalys dalijosi patirtimi, atliekant nacionalinius infekcijų paplitimo tyrimus. Šioje darbo grupėje dr. R. Valintėlienė perskaitė pranešimą apie Lietuvos patirtį, atliekant infekcijų paplitimo ir antibiotikų suvartojimo tyrimus (atsiųsti).

Ketvirtojoje darbo grupėje „Infekcijų prevencija ir teisingas antibiotikų vartojimas ilgalaikės priežiūros įstaigose“, buvo aptariama esama infekcijų valdymo, tinkamo antibiotikų vartojimo situacija ilgalaikės globos įstaigose. Akcentuota šių įstaigų svarba šiuolaikinėje sentančioje visuomenėje. Šalys pristatė savo tyrimus, supažindinta su Europos HALT projekto rezultatais. Iškeltos pagrindinės problemos - ES nėra vieningos šių įstaigų sistemos, dideli skirtumai tarp šalių ir šalyse, sunku sukurti vieningą apibrėžimą ir suklasifikuoti ilgalaikes sveikatos priežiūros, globos įstaigas, dėl šių įstaigų pavaldumo skirtingiems sektoriams, kai kuriose šalyse net nežinoma kiek ir kokių yra šio pobūdžio įstaigų. Taip pat diskutuota apie galimybes diagnozuoti infekcijas, vykdyti jų epidemiologinę priežiūrą ilgalaikės globos įstaigose, nes susiduriama su diagnostinių tyrimų prieinamumo, žmogiškųjų išteklių problemomis. Taip pat aptarta kokių žinių, priemonių ir resursų reikia vietiniu ir nacionaliniu lygiais, kad infekcijų ir antibiotikų vartojimo valdymas šiose įstaigose gerėtų.

Daugiau informacijos suteiks Rūta Markevičė tel. (8 5) 261 6681 arba el. paštu: ruta.markevice@hi.lt.