2010

Nauji tyrimų kartu su partneriais Ukrainoje rezultatai paskelbti žurnale „American Laboratory“

2010 08 19
Nauji technikos pasiekimai yra tiesiogiai susiję su mokslinių tyrimų kokybe ir našumu biomedicinos srityje. Tad 2007–2008 m. Nacionalinis Ukrainos technikos universitetas, bendradarbiaudamas su Higienos institutu, įgyvendino dvišalį mokslinį projektą „Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams“. Šis tyrimas vykdytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Respublikos Vyriausybės susitarimą „Dėl bendradarbiavimo išsimokslinimo, mokslo ir kultūros srityje“.

Tarptautiniai ekspertai pripažįsta, kad istoriškai azoto dioksidas yra cheminė medžiaga, kurią išmatuoti sudėtinga. Išlieka aktuali problema, kaip tiksliai ir patikimai išmatuoti azoto dioksido koncentraciją aplinkos ore. Azoto oksidų ir dioksidų reikšmingos koncentracijos aptinkamos aplinkos ir patalpų ore. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra emisijos iš elektrinių, deginančių kurą, automobilių išmetamosios dujos, kūrenimas namų šildymui ir maisto gamybai.

Azoto dioksido vienkartinė didžiausia leidžiama koncentracija gyvenamosios aplinkos ore sudaro 0,085 mg/m3, o paros – 0,040 mg/m3. O šios dujos, patekusios į žmogaus organizmą įkvėpus, dirgina kvėpavimo takus, sukelia jų uždegiminius procesus, oksidacinį stresą plaučių ląstelėse ir alveolių makrofaguose, jungdamasis su hemoglobinu sudaro kraujyje methemoglobiną.

Dėl ilgalaikio poveikio, esant azoto dioksido koncentracijoms aplinkos ore, nedidelėms ir neviršijančiomis didžiausios leidžiamos koncentracijos ribose nuo 0,0126 mg/m3 iki 0,0267 mg/m3, padidėja rizika susirgti miokardo infarktu. Atliktos meta-analizės duomenimis azoto dioksidas ir kiti aplinkos teršalai kaip kietosios dalelės PM10, anglies monoksidas CO, ozonas O3 ir sieros dioksidas SO2 reikšmingai įtakoja žmonių mirtingumą.

Higienos instituto duomenimis 2007 m. Lietuvoje darbo aplinkos ore azoto dioksidas dažniausiai buvo aptinkamas apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo, bei elektros, dujų garo tiekimo ir kondicionavimo ekonominių veiklos sričių įmonėse. Didžiausią poveikį azoto dioksidu turėjo suvirintojai, šaltkalviai, kalviai-štampuotojai, operatoriai, tačiau viršijančių ribinį dydį koncentracijų nebuvo aptikta (maksimali koncentracija − 2,43 mg/m3, vidutinė − 0,35 mg/m3 ir minimali − 0,05 mg/m3, viso 241 matavimas).

Lietuvos higienos norma HN 23:2007 reglamentuoja azoto dioksido profesinio ilgalaikio poveikio ribinį dydį 4,0 mg/m3, o jeigu taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tuomet normavimui naudojamas ribinis dydis 2,0 mg/m3. Specialus ribinis dydis pateiktas, atsižvelgiant į išmetamose dujose esančių medžiagų, tarp jų kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju azoto dioksidas naudojamas kaip taršos indikatorius išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių.

Įmonės „National Instruments LabVIEW“ virtualaus instrumento pagalba buvo automatizuota laboratorinė įranga Higienos institute. Autoriai eksperimentiškai įvertino LabVIEW virtualaus instrumento panaudojimą, analizuojant aplinkos ore esančio azoto dioksido masės koncentracijos matavimus akredituotoje Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos bazėje. Šie nauji tyrimų rezultatai paskelbti žurnale American Laboratory straipsnyje „Use of a virtual instrument to measure the mass concentration of nitrogen dioxide“ (atsiųsti).

Daugiau informacijos apie tyrimą gali suteikti Gražina Smolianskienė tel. (8 5) 212 2589 arba el. paštu grazina.smolianskiene@dmc.lt.