2010

Stokholme įvyko kasmetinis hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tinklo dalyvių susitikimas

2010 07 08
Šių metų birželio mėnesį Stokholme, Švedijoje įvyko kasmetinis hospitalinių infekcijų (arba su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų) epidemiologinės priežiūros tinklo atstovų pasitarimas, kuriame dalyvavo Higienos instituto atstovai: dr. Rolanda Valintėlienė ir Jolanta Ašembergienė. Susitikime, be Lietuvos atstovų dalyvavo daugumos Europos šalių – Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir kt., atstovai.
 
Susitikimą organizavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC – European centre for disease prevention and control).
 
 
Pirmąją susitikimo dieną buvo apžvelgtos pagrindinės hospitalinių infekcijų (HI) epidemiologinės priežiūros veiklos sritys, kurias koordinuoja ECDC, antrąją dieną darbas vyko 6 darbo grupėse, trečią - buvo apibendrinti ir pristatyti darbo grupėse rezultatai. Susitikimą užbaigė Belgijos, prezidentaujančios šiuo metu ES, atstovas, kuris pristatė naujas hospitalinių infekcijų sekimo ir kontrolės, antibakterinių vaistų vartojimo ir mikroorganizmų atsparumo mažinimo naujausias strategijas ES šalių sveikatos priežiūros įstaigose.
 
Pagrindinis darbas vyko darbo grupėse, kur buvo pristatyti ES šalių HI epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos (reanimacijos-intensyvios terapijos ir chirurgijos) skyriuose 2004-2008 m. rezultatai, išryškinti pagrindiniai skirtumai tarp atskirų šalių bei pabrėžta duomenų pilnumo problema. Buvo diskutuojama dėl rezultatų pateikimo ir prieinamumo visuomenei, priežiūros koordinatoriams bei jos vykdytojams, aptartos HI epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos skyriuose pagrindinės kintamosios, kurios bus integruotos į bendrą Europos priežiūros duomenų sistemą – TESSy. Vokietijos atstovė pristatė išsamią operacinių žaizdų infekcijų (OŽI) priežiūros savo šalyje duomenų analizę, išryškindama pagrindinius OŽI rizikos veiksnius. Norvegijos atstovė pateikė OŽI sekimo po pacientų išrašymo iš gydymo įstaigos patirtį savo šalyje, kuomet papildomai užregistruojama apie 84 proc. OŽI.
 
 
Atskirose darbo grupėse buvo diskutuojama apie HI valdymo indikatorių monitoringą, kuriuo siekiama įvertinti šalių ir jų sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir gebėjimą valdyti infekcijas. Aptartas ECDC parengtas HI valdymo reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose indikatorių klausimynas, kurį nutarta išbandyti šalyse.
 
 
Didžiausias dėmesys susitikimo metu buvo skiriamas pasirengimui atliktį hospitalinių infekcijų ir antibakterinių vaistų vartojimo pilotinį paplitimo tyrimą, buvo suderintas galutinis tyrimo protokolas bei tyrimo atlikimo laikas - šių m. birželio-rugpjūčio mėn. Pagrindinio paplitimo tyrimo data kol kas nenuspręsta, preliminariai tai yra 2010 m. spalio mėn. Taip pat buvo aptarti numatomi vienos, dviejų ir penkių dienų paplitimo tyrimo mokymai bei diskutuojama dėl mokymo medžiagos turinio. Pilotiniame paplitimo tyrime dalyvaus ir kelios Lietuvos ligoninės.
 
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, apibendrinęs Europoje ir Kanadoje atliktų paplitimo tyrimų duomenis, yra paskelbęs, kad vidutinis hospitalinių infekcijų paplitimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra apie 7 proc. Kadangi šie tyrimai atlikti skirtingu metu įvairią hospitalinių infekcijų valdymo patirtį turinčiose šalyse, naudojant skirtingus atvejo apibrėžimus ir duomenų rinkimo protokolus, didele dalimi rezultatų svyravimus įtakoja metodologiniai skirtumai, taip pat – sveikatos priežiūros sistemų ypatumai. Siekiant surinkti palyginamus duomenis bei tiksliau įvertinti hospitalinių infekcijų sukeliamą naštą, ECDC ir suplanavo bendrą infekcijų ir antibakterinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimą, kurį ateityje planuojama atlikti ES šalyse periodiškai.
 
 
Lietuvoje, pagal 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusią HI epidemiologinės priežiūros tvarką, kurią koordinuoja Higienos institutas, paplitimo tyrimas yra vienas pagrindinių hospitalinių infekcijų dažnio šalyje vertinimo mechanizmų. Tokio metodo naudą, ne tik greitam bendros situacijos įvertinimui, bet ir prevencinės veiklos prioritetų nustatymui, visuomenės ir medikų suvokimo apie HI didinimui, atžymi ekspertai įvairiose šalyse. Pirmajame 2009 m. paplitimo tyrime, kuris paremtas konfidencialumo principu, dalyvavo beveik pusė stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Pažymėtina, kad hospitalines infekcijas pradėjo registruoti ir palaikomojo gydymo ir slaugos, specializuotos ligoninės. Vienmomentinio tyrimo metu registruota beveik 600 HI atvejų, tai yra panašiai tiek, kiek anksčiau buvo registruojama Lietuvoje per pusė metų. Nustatytas bendras hospitalinių infekcijų paplitimas siekė 4,6 proc., o atskirose ligoninėse svyravo nuo 0 iki 11,3 proc. - bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0 iki 28,0 proc. - palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse ir nuo 0 iki 4,5 proc. - specializuotose ligoninėse. Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas nustatytas reanimacijos - intensyvios terapijos (15,9 proc.), o vertinant skirtingas amžiaus grupes - vaikų iki vienerių metų amžiaus grupėje (7,5 proc.)
 
Nors naujos sistemos efektyvumą vertinti dar anksti, bet tam tikrus teigiamus pokyčius galima įvardinti, visų pirma – į epidemiologinę priežiūrą įsijungia vis daugiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
 
Daugiau informacijos apie šį susitikimą suteiks Jolanta Ašembergienė tel. (8 5) 262 9055 arba el. paštu: jolanta.asembergiene@hi.lt.