2010

Atliktas hospitalinių infekcijų tyrimas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse

2010 06 10
Higienos instituto atliktame tyrime Lietuvos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, nustatyta, kad kas antras pacientas turėjo bent vieną rizikos veiksnį, turintį įtakos hospitalinių infekcijų atsiradimui.  Tokie duomenys pateikti Higienos instituto Taryboje pristatytoje baigiamojoje tyrimo „Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas ir valdymo būklė Lietuvos slaugos ligoninėse” ataskaitoje.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimą bei valdymo būklę Lietuvos slaugos ligoninėse. Tyrime dalyvavo 21 iš 43 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių, ištirta 1380 pacientų, tyrimas atliktas 2008 metų spalio - lapkričio mėnesiais. Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimui nustatyti buvo atliktas vienmomentinis paplitimo tyrimas bei administracijos atstovų apklausos infekcijų valdymo klausimais.

Tyrimo metu nustatytas 6,1 proc. hospitalinių infekcijų paplitimas. Jis panašus į hospitalinių infekcijų paplitimą kitų šalių panašaus pobūdžio įstaigose. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis hospitalinių infekcijų paplitimas svyruoja nuo 5% iki 16%. Didžiausią dalį visų hospitalinių infekcijų sudarė apatinių kvėpavimo takų (62,5 proc.) bei odos ir minkštųjų audinių (21,7 proc.) infekcijos. Diagnozuojant infekcijas, nebuvo atliekamas nė vienas mikrobiologinis tyrimas. Daugiausiai paplitę rizikos veiksniai: išmatų/šlapimo nelaikymas, sauskelnių naudojimas, prikaustymas prie lovos, perkėlimas iš kitos ligoninės.

Antibakteriniai vaistai buvo skirti 7,7 proc. pacientų. Beveik pusę visų vaistų sudarė penicilinai (46,8 proc.), o iš jų 69,2 proc. plataus veikimo spektro penicilinai. Antibiotikų slaugos ligoninėse skirta tris kartus mažiau nei Lietuvos bendrojo pobūdžio ligoninėse. Lyginant su kitų šalių panašaus pobūdžio įstaigomis antibakterinių vaistų skyrimas buvo panašus.

Apklausus administracijos atstovus nustatyta, kad infekcijų valdymas ne visose slaugos ligoninėse buvo pakankamas. Tik 71,4 proc. ligoninių turi asmenį, kuris yra atsakingas už infekcijų kontrolę, visi jie yra neetatiniai darbuotojai. Hospitalinių infekcijų registraciją vykdo tik 23,8 proc. ligoninių.

Šiuo tyrimu nustatyta, kad hospitalinių infekcijų paplitimas slaugos ligoninėse yra didesnis negu Lietuvos bendrojo pobūdžio ligoninėse.  Slaugos ligoninių pacientai dažnai hospitalizuojami bendrojo pobūdžio ligoninėse, iš kurių grįžta atgal arba perkeliami į globos namus. Dėl nuolatinės buvimo vietos kaitos, imuninės būklės ypatumų, uždaro kolektyvo, slaugos ligoninės ir jų pacientai gali tapti infekcijų ir jų sukėlėjų, ypač atsparių mikroorganizmų, rezervuaru. Be to, ne visose slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse tinkamai taikomi infekcijų kontrolės ir prevencijos metodai, antibakteriniai vaistai skiriami išimtinai empiriškai. Todėl infekcijų valdymui šiose įstaigose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. 

Daugiau informacijos apie šį susitikimą suteiks Rūta Markevičė
tel. (8 5) 261 6681 arba el. paštu: ruta.markevice@hi.lt.