2011

Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos skyriuose 2011 m. I pusmečio ataskaita

2011 10 03

Higienos institutas išanalizavo 2011 m. I pusmečio hospitalinių infekcijų (toliau – HI)  epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos skyriuose duomenis. Nacionaliniu lygiu savanoriškai duomenis pateikė 22 reanimacijos-intensyvios terapijos skyriai (toliau – RITS) ir 37 chirurgijos skyriai. RITS pateikė duomenis apie 1341 pacientą, besigydžiusį RITS daugiau nei 2 paras. Chirurgijos skyriai pateikė duomenis apie 3172 pacientus, kuriems buvo atliktos koronarinių arterijų šuntavimo, Cezario pjūvio, storosios žarnos, apendektomijos, cholecistektomijos, kirkšnies išvaržos, ortopedinės, veido/žandikaulio bei venų operacijos.

Pagrindiniai rezultatai reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose

2011 m. I pusmetį RITS užregistruotos 162 hospitalinės infekcijos. Bendras HI sergamumas, lyginant su 2010 m. I pusmečio rezultatais, sumažėjo ir siekė 15,6 epizodų 1000 gydymosi dienų (vaikų – 11,1, suaugusiųjų – 16,3). Atskiruose reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose sergamumas HI svyravo nuo 0 iki 31,9 epizodų 1000 gydymosi dienų.

2011 m. I pusmetį vyraujančiomis išliko apatinių kvėpavimo takų infekcijos (40,7%) (tame skaičiuje pneumonija – 22,2%), kraujo (16,0%), šlapimo takų (13,6%) ir operacinių žaizdų (13,6%) infekcijos.

Dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai – Acinetobacter padermės (15,3%). Nustatyta HI sukėlėjų, atsparių antimikrobiniams vaistams:Escherichia coli, gaminanti plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) – 1,7% (3), po vieną meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus(MRSA) (0,6%) ir Klebsiella spp., gaminančios plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) (0,6%).

Antimikrobiniai vaistai buvo paskirti 82,2% pacientų. Iš viso paskirti 2223 antimikrobiniai vaistai, dažniausiai – I-II kartos cefalosporinai (26,9%) ir penicilinai (23,0%).

Pagrindiniai rezultatai chirurgijos skyriuose

2011 m. I pusmetį operacinių žaizdų infekcijos (toliau – OŽI) buvo užregistruotos 56 pacientams (1.8%). Pusę visų užregistruotų OŽI sudarė giliosios operacinių žaizdų infekcijos (50,0%). Operacinių žaizdų infekcijos dažniausiai išsivystė po storosios žarnos operacijų – 8,8%, apendektomijų – 4,0% ir koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijų – 2,4%. Nuo 2009 m. stebima minėtų infekcijų dažnio mažėjimo tendencija.

Antimikrobiniai vaistai profilaktikai buvo paskirti 2776 operuotiems pacientams (87,5%). Pirma antimikrobinio vaisto dozė 2418 (87,0%) pacientams buvo paskirta ≤ 2 val. prieš operaciją ir 1518 pacientų antimikrobiniai vaistai skirti tik operacijos dieną (55,0).

Mikrobiologiniai tyrimai buvo atlikti 49 (87,5%) operacinės žaizdos infekciją turintiems pacientams. Didžiąją dalį visų išskirtų sukėlėjų sudarė gram+ bakterijos. Pacientams po storosios žarnos operacijų nustatyta operacinių žaizdų infekcijų sukėlėjų, atsparių antimikrobiniams vaistams: Escherichia coli, gaminanti plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) – 3,7% (3) ir meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus(MRSA) – 2,5% (2).

Su Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros reanimacijos-intensyvios terapijos bei chirurgijos skyriuose 2011 m. I pusmečio ataskaitomis galite susipažinti Higienos instituto internetinės svetainės (www.hi.lt) skyrelyje „Hospitalinių infekcijų priežiūra. Duomenų ataskaitos.“

Daugiau informacijos suteiks Jolanta Ašembergienė tel. (8 5) 261 6681 arba el.p. jolanta.asembergiene@hi.lt.