2011

Paskelbti išankstiniai 2010 metų duomenys apie mirties priežastis Lietuvoje

2011 04 06
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras parengė išankstinę 2010 metų informaciją apie mirties priežastis Lietuvoje. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia jau daugelį metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 

2010 metais iš  viso mirė 42 120 žmonių, t.y. 88 asmenimis daugiau nei 2009 metais. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė  t.y. 56,1 proc.,  nuo piktybinių navikų – 19,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,6 proc. visų mirusiųjų.  

Mirusių  vyrų mirties priežasčių  charakteristika 

2010 m. Lietuvoje mirė 21536 vyrai. Daugiausia jų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (47 proc.). Net trečdalis visų mirusiųjų vyrų mirė nuo išeminės širdies ligos, 10 proc. nuo cerebrovaskulinių ligų. 

Nuo piktybinių navikų 2010 m. Lietuvoje mirė 4572 vyrai t.y. 21 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 24,4 proc. mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio, 12,6 proc. nuo priešinės liaukos ir 12,1 proc. nuo stemplės ir skrandžio vėžio. 

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3125 vyrai ir sudarė 15 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 57,4 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų, 26,5 proc. nuo savižudybių.  

1278 vyrai t.y. 6 proc. mirė nuo virškinimo sistemos ligų, iš kurių 25,4 proc. mirė nuo alkoholinės kepenų ligos. 

Mirusių  moterų mirties priežasčių  charakteristika 

2010 m. Lietuvoje mirė moterų mažiau nei vyrų, t. y. 20584 moterys. Daugiausia moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (66 proc.). Net 42 proc. visų mirusių moterų mirė nuo išeminės širdies ligos, 18 proc. nuo cerebrovaskulinių ligų. 

Nuo piktybinių navikų mirė 3538 moterys (17 proc.), iš jų daugiausia mirė nuo krūties (16,3 proc.), kiaušidžių (8,1 proc.), storosios žarnos (7,9 proc.) ir skrandžio (7,6 proc.) piktybinių navikų. Moterų nuo piktybinių navikų mirė 1,3 karto mažiau negu vyrų. 

Moterų mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų, nors ir nežymiai, pralenkė mirtingumą nuo išorinių mirties priežasčių ir sudarė 5 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažniausios priežastys buvo kepenų (39,3 proc.) ir žarnų (25,2 proc.) ligos. 

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 919 moterų ir sudarė 4 proc. visų mirusių moterų. Moterų savižudybės 2010 m. Lietuvoje sudarė 21 proc. moterų išorinių mirties priežasčių. Moterų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių 2010 m. buvo 3,4 karto mažesnis negu vyrų. 

Duomenys mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas registre mirties priežastys yra koduojamos vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimta redakcija (TLK-10). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis. 

Išankstinė informacija apie mirties priežastis Lietuvoje 2010 m. parengta panaudojant registre sukauptus duomenis. Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus. 

Daugiau informacijos suteiks Kotryna Paulauskienė, tel. (8 5) 277 3304 arba el. p. kotryna@lsic.lt.