2008

Nauja Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo tvarka

2009 12 05
Lapkričio 14 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (toliau – Įsakymas) (Žin., 2008, Nr. 138–5465), kuriuo patvirtinta nauja hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tvarka bei patobulintas infekcijų kontrolės veiklos aprašas (atsiųsti).
 
Įsakymas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-385 patvirtintą Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 m. programą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią infekcijų atsiradimui ir plitimui sveikatos priežiūros įstaigose, taikant efektyvias infekcijų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės priemones.
 
Įsakymas jungia dvi vieną su kita glaudžiai susijusias grandis – tai hospitalinių infekcijų (toliau – HI) epidemiologinę priežiūrą ir infekcijų kontrolės darbuotojų, vykdančių infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, veiklą.
 
Lietuvoje nuo SSSR laikų asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) HI registracija buvo privaloma. Jos tvarką pastaraisiais metais reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimotvarkospatvirtinimo“.
 
Vykdant privalomąjį HI registravimą nuo 1991 m. šalies ASPĮ vidutiniškai buvo registruojama apie 400 HI susirgimų atvejų, nuo 2005 m. užregistruotų HI skaičius išaugo vidutiniškai iki 1340; apskaičiavus bendrą HI sergamumo rodiklį jis būtų itin mažas – apie 0,15 proc. PSO duomenimis, hospitalinių infekcijų paplitimas pasaulio gydymo įstaigose svyruoja nuo 3,5 iki 12,1 proc. Šiuos rodiklius patvirtino ir Higienos instituto organizuoti infekcijų paplitimo tyrimai Lietuvos ligoninėse, vykdant Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos 2003–2006 metų I dalį „Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-02-05 įsakymas Nr. V-65).
 
Kaip matome, HI oficialiosios registracijos statistiniai duomenys neatspindėjo tikros padėties asmens sveikatos įstaigose. Tačiau ir surinkti duomenys neleistų sekti HI lygio, dinamikos ypatumų, kadangi registruojami tik absoliutūs HI atvejų skaičiai, pagal kuriuos negalima skaičiuoti jokių sergamumo rodiklių. Be to, ligoninės nenori pateikti tikslių duomenų ir informacijos, nes ši sistema nėra konfidenciali, kaip daugelyje pasaulio šalių. Ligoninės nenori viešinti komplikacijų, susijusių su HI, nes nėra įvertinama jų rizika ir ligoninėms nepateikiama grįžtamoji informacija, o tai yra būtinas visų priežiūros sistemų elementas.
 
Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo tvarką keisti papildomai paskatino ES teisės aktai: Europos komiteto 2006 m. išplatintos rekomendacijos „Dėl pacientų saugumo gerinimo strategijos, vykdant su sveikatos priežiūros įstaigomis susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę“ bei 2003 m. liepos 17 d. Europos Komisijos sprendimas (2003/542/EB), kuris iš dalies pakeičia Sprendimą 2000/96/EB dėl numatytų priežiūros tinklų veikimo, kurio I priede „Užkrečiamosios ligos ir specialios sveikatos problemos, kurios turi būti palaipsniui įtrauktos į bendrijos tinklą“ sąraše įvardintos ir hospitalinės infekcijos.
 
Naujuoju įsakymu tik keičiama HI epidemiologinės priežiūros tvarka – realiai ji paprastinama, suteikiant daugiau atsakomybės ligoninėms – jos pačios rinks ir analizuos duomenis, spręs problemas. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad privalomas nekonfidencialus duomenų atidavimas už ligoninės ribų turi ir neigiamos įtakos šios problemos valdymui. Todėl minėtą tvarką buvo būtina keisti. Tam pritarė dauguma infekcijų kontrolės specialistų ir epidemiologų, dirbančių ASPĮ.
 
HI epidemiologinei priežiūrai ir valdymui vykdyti ASPĮ numatytos organizacinės struktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643). Vykdant šį įsakymą, infekcijų kontrolės skyriai įsteigti tik 20 ligoninių, jose dirba infekcijų kontrolės gydytojai, specialistai ir jų padėjėjai. Kitose ligoninėse vadovo įsakymu už infekcijų priežiūrą ir valdymą paskirti atsakingi asmenys (dažniausiai vyr. gydytojo pavaduotojai slaugai) neturi infekcijų valdymo profesinės kompetencijos, todėl neretai infekcijų priežiūra ir valdymas vykdomi nesivadovaujant šiuolaikiniais mokslo pasiekimais ir sampranta. Be to, pagal ankstesnį įsakymą vietose turėjo būti sudarytos infekcijų kontrolės komisijos (komitetai), tačiau praktikoje jie veiklos neplėtojo. Todėl jį buvo būtina peržiūrėti ir papildyti, vadovaujantis praktine Lietuvos ir kitų šalių patirtimi.
 
Įsakymą „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ sudaro:
·         Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros aprašas;
·         Infekcijų kontrolės darbuotojų veiklos, vykdant infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, aprašas.
 
Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros aprašas
 
Ši tvarka reglamentuoja hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros organizavimą ir vykdymą nacionaliniu ir vietiniu lygiu.
 
HI epidemiologinės priežiūros nacionaliniu lygiu tikslas – nustatyti HI ir jų sukėlėjų paplitimo lygį šalyje, stebėti HI sergamumą ir jų rizikos veiksnių dažnumą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, stebėti operacinių žaizdų infekcijų ir jų rizikos veiksnių dažnumą chirurgijos skyriuose, dalyvauti palyginamose studijose ir teikti bendrus HI duomenis Europos Sąjungos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklui.
 
HI epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu sudaro:
·         infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas (toliau – Paplitimo tyrimas), kurį privalės atlikti kiekviena stacionarines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir pateikti duomenis Higienos institutui;
·         nuolatinė hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, kurią kiekviena ASPĮ privalės vykdyti, o duomenis teiks Higienos institutui savanoriškai;
·         nuolatinė operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius), kurią kiekviena ASPĮ privalės vykdyti, o duomenis teiks Higienos institutui savanoriškai.
 
HI epidemiologinės priežiūros vietiniu lygiu kiekvienoje ASPĮ tikslas – stebėti HI sergamumo tendencijas (pagal vietą ir laiką), laiku nustatyti HI protrūkius, nustatyti HI atsiradimui įtakos turinčius rizikos veiksnius, įvertinti infekcijų kontrolės priemonių efektyvumą.
 
HI epidemiologinė priežiūra vietiniu lygiu vykdoma kiekvienoje ASPĮ pagal įstaigos vadovo patvirtintą HI epidemiologinės priežiūros tvarką, kurioje nurodoma: priežiūros vykdymo eiga, registruojamos infekcijos, registruojami duomenys, registraciją vykdantys, duomenis renkantys, tvarkantys, analizuojantys asmenys ir rezultatų pateikimas (sklaida).
 
Kiekviena ASPĮ vietiniu lygiu privalės:
·         diagnozavusi HI ir nustačiusi ar įtarusi, kad pacientas galėjo ją įgyti kitoje ASPĮ, informuoti tą įstaigą raštu (faksu) per 24 val. Tai atlieka infekcijų kontrolės skyriaus specialistas ar asmuo, atsakingas už infekcijų priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
·         registruoti ir ištirti hospitalinių infekcijų protrūkius (dviejų ir daugiau epidemiologiškai galimai susijusių hospitalinių infekcijų atvejus).
ASPĮ, teikianti stacionarines paslaugas (įskaitant palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines), vietiniu lygiu privalės:
·         atlikti Paplitimo tyrimą mažiausiai kartą per metus;
·         vykdyti nuolatinę HI epidemiologinę priežiūrą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje;
·         vykdyti nuolatinę operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuose (įskaitant akušerijos skyrius).
 
Higienos institutas su ligoninėmis išbandė įsakyme numatytus epidemiologinės priežiūros metodus ir duomenų rinkimo protokolus, kurie naudoti ES HI epidemiologinės priežiūros tinkle. Tokiu būdu turime realius sergamumo HI duomenis Lietuvoje (skelbta www.hi.lt), kuriuos galime lyginti su kitų Europos šalių duomenimis.
 
Įsakymas įpareigoja Higienos institutą, kaip HI epidemiologinę priežiūrą koordinuojančią įstaigą Lietuvoje, ne tik metodiškai vadovauti, organizuoti ir vykdyti mokymus, rengti duomenų ataskaitas, bet ir toliau teikti HI epidemiologinės priežiūros duomenis ES užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklui, kuris ateityje bus koordinuojamas per Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC).
 
Aprašą rengė sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-687 sudaryta darbo grupė – Higienos instituto, VU ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Vilniaus m. universitetinės ligoninės, Vilniaus onkologijos instituto, Kauno medicinos universiteto klinikų, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.
 
Infekcijų kontrolės darbuotojų veiklos, vykdant infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, aprašas
 
Naujajame Įsakymu patvirtintame Infekcijų kontrolės skyriaus arba darbuotojų veiklos, vykdant hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, apraše atsisakyta infekcijų kontrolės komisijų (komitetų). Specialistų nuomone, būtina įsteigti infekcijų kontrolės skyrių arba darbuotojo etatą stacionarinėse, ambulatorinėse ir mišriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užtikrinti vykdomos infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo veiklos efektyvumą ir profesionalumą.
 
Įsakymu patvirtintame Infekcijų kontrolės skyriaus arba darbuotojų veiklos, vykdant hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, apraše pateiktos infekcijų kontrolės skyriaus arba darbuotojų funkcijos, teisės, skyriaus struktūra, darbo organizavimas, darbuotojų normatyvai. Darbuotojo etatui rekomenduojamas lovų skaičius paimtas iš galiojančio įsakymo, tik sumažintas lovų skaičius infekcijų kontrolės gydytojo arba specialisto padėjėjo etatui, nes ne visose įstaigose bus infekcijų kontrolės gydytojas arba specialistas, todėl infekcijų priežiūrą ir kontrolę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykdys infekcijų kontrolės gydytojo arba specialisto padėjėjas. Rekomenduojamas darbuotojo etato normatyvas poliklinikoje nurodytas mažiausiam apsilankymų skaičiui esančiose poliklinikose (iš viso 22 poliklinikos).
 
Aprašą rengė sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-687, SAM sekretoriaus R. Sabaliausko pavedimu Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus įsakymu sudarytų darbo grupių – Higienos instituto, VU ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Vilniaus m. universitetinės ligoninės, Vilniaus onkologijos instituto, Kauno medicinos universiteto klinikų, Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, Kauno visuomenės sveikatos centro, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.
 
Plačiau apie Įsakymo įgyvendinimą bei programą žiūrėkite Higienos instituto internetinės svetainės (www.hi.lt) skyrelyje „Sveikatos programos“.
 
Daugiau informacijos teikiama tel. (8 5) 261 6681 arba el. paštu jolanta.asembergiene@hi.lt.