2015

Išleistas leidinys „Health in the Baltic Countries 2013”

2015 06 22

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras parengė periodinį sveikatos statistikos leidinį „Health in the Baltic Countries 2013 (Sveikata Baltijos šalyse 2013 m.)". Leidinys parengtas kartu su Estijos Nacionaliniu visuomenės sveikatos vystymo instituto ir Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro sveikatos statistikos specialistais. Jame pateikiami trijų Baltijos šalių gyventojų 2013 m. sveikatos ir sveikatos priežiūros įstaigų bei resursų veiklos rodikliai.

Leidinyje pateikiami pagrindiniai demografiniai, gyventojų sveikatos, aprūpinimo sveikatos priežiūros įstaigomis, personalu, stacionaro lovomis, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos bei sveikatos išlaidų rodikliai. Dėl skirtingų šalių sveikatos statistikos duomenų teikimo laiko skirtumų, leidinyje yra pateikiami 2013 m. duomenys.

2013 m. Estijoje buvo geriausi Baltijos šalyse demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė). Lietuvoje buvo mažiausias gimstamumas, mažiausia vyrų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, didžiausias standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis. Taip pat Lietuvoje buvo didžiausiais skirtumas tarp vyrų ir moterų standartizuoto mirtingumo rodiklio. Lietuvoje daugiau žmonių nei Latvijoje ar Estijoje  mirė nuo tuberkuliozės, išeminės širdies ligos, lėtinio bronchito ir astmos, alkoholinės kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, daugelio traumų bei apsinuodijimų ir ypač savižudybių. Tačiau Lietuvoje mažiau žmonių mirė nuo AIDS, skrandžio, storosios žarnos, plaučių, prostatos vėžio. Lietuvoje nei kaimyninėse šalyse žymiai mažiau atliekama abortų.

Nors 2012 m. apklausų duomenimis gerai ir labai gerai vertinančių savo sveikatą suaugusių lietuvių buvo šiek tiek mažiau nei Latvijoje ar Estijoje, daugiau buvo nutukusių ir turinčių viršsvorio gyventojų, tačiau Lietuvoje buvo mažiau kasdien rūkančių, daugiau visai nerūkančių, daugiau valgančių daržoves (bent 3 kartus per savaitę), daugiau reguliariai sportuojančių (bent 30 min. mažiausiai 4 kartus per savaitę) asmenų.

Lietuvoje buvo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje stacionaro lovų, gydytojų, slaugytojų, didesnis stacionaro ligonių skaičius, didesnis ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius vienam gyventojui, atliekama daugiau chirurginių operacijų.

2013 m. Lietuvoje išlaidos sveikatos priežiūrai buvo didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių, jos sudarė 6,6 proc. bendrojo vidaus produkto (Latvijoje ir Estijoje – po 5,9 proc.). Tačiau vienam šalies gyventojui daugiausiai išlaidų sveikatos priežiūrai skyrė Estija – 777 Eurus, Lietuva skyrė 739 Eurus, o Latvija skyrė mažiausiai – 645 Eurus.

Leidinį rasite interneto svetainėje www.hi.lt, skyrelyje „Leidiniai“ => „Sveikatos statistikos leidiniai”


Daugiau informacijos suteikti gali Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė tel. (8 5) 277 3303 arba el. paštu rita.gaidelyte@hi.lt.