2015

Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo 2015 m. ataskaita

2015 09 04
2015 m. balandžio mėn. vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1110 „Dėl Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-137 redakcija), asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, kurį koordinavo Higienos institutas.
 
Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo duomenis pateikė 91,0 proc. (61 iš 67) bendrojo pobūdžio (įskaitant onkologijos ir kitų žinybų ligonines), 62,5 proc. (30 iš 48) palaikomojo gydymo ir slaugos, 41,7 proc. (5 iš 12) specializuotų (neskaitant onkologijos ir narkologijos ligoninių), 25,0 proc. (1 iš 4) reabilitacijos bei 8,3 proc. (1 iš 12) privačių ligoninių. Bendrai ligoninės pateikė duomenis apie 16810 pacientų, iš jų besigydantys bendrojo pobūdžio ligoninėse sudarė 80,2 proc.
 
Pagrindiniai rezultatai. Tyrimo metu 3406 pacientai (20,3 proc.) turėjo 3569 infekcijas (paplitimas 21,2 proc.), iš jų 2876 (80,6 proc.) - įgytas visuomenėje ir 693 (19,4 proc.) - įgytas stacionare. Bendras hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,1 proc. Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas išlieka palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 6,0 proc., tačiau šis rodiklis nuo 2012 m. (12,1 proc.) sumažėjo 50 proc. Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 0 iki 10,8 proc. - bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0 iki 12,6 proc. - palaikomojo gydymo ir slaugos, nuo 0 iki 1,6 proc. – kitose ligoninėse. Hospitalinių infekcijų paplitimas vaikų grupėje (1,9 proc.) buvo 2,3 karto mažesnis nei suaugusių (4,4 proc.). Bendrojo pobūdžio ligoninėse, kaip ir ankstesniais metais, didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, tačiau šis rodiklis nuo 2013 m. sumažėjo nuo 26,3 proc. iki 16,1 proc.
 
Hospitalinių infekcijų struktūra išliko panaši kaip ir ankstesniais metais, nepriklausomai nuo ligoninės profilio vyravo apatinių kvėpavimo takų infekcijos, tame tarpe ir pneumonija, kurios sudarė virš 40 proc. visų nustatytų infekcijų.
 
Klinikinė medžiaga mikrobiologiniam tyrimui buvo paimta 40,8 proc. (283 iš 693) visų hospitalinių infekcijų atvejų. Sukėlėjas nustatytas 28,0 proc. visų infekcijų atvejų, dažniausiai – Candida spp (15,0 proc.), Staphylococcus aureus (13,8 proc.), tame skaičiuje – meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) – 1,9 proc. ir Klebsiella spp. (12,2 proc.), tame skaičiuje - Klebsiella spp. padermės sintetinančios plataus spektro β-laktamazes (ESBL) – 4,4 proc.
 
Tyrimo metu 40,6 proc. pacientų turėjo bent vieną iš invazinių rizikos veiksnių (dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujagyslių kateteris, šlapimo pūslės kateteris ir įvairios stomos) arba buvo operuoti. Didžiausias visų invazinių priemonių paplitimas nustatytas bendrojo pobūdžio ligoninėse.
 
Ketvirtadalis pacientų (25,3 proc.) buvo gydyti antimikrobiniais preparatais. Dažniausiai buvo skirti I-II kartos cefalosporinai (22,9 proc.), siauro ir plataus veikimo spektro penicilinai (atitinkamai 9,3 ir 14,6 proc.). 17,5 proc. visų antimikrobinių vaistų paskirti profilaktikos tikslu.
 
Su infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo ataskaita galite susipažinti paspaudus šią nuorodą.
 
Daugiau informacijos suteiks Jolanta Ašembergienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė, tel. (8 5) 262 9055 arba el. p. jolanta.asembergiene@hi.lt.