Profesinės sveikatos tyrimų skyrius

Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus veiklos tikslas – atlikti darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus.

Profesinės sveikatos tyrimų skyrius atlieka šias funkcijas:

• planuoja, organizuoja ir vykdo darbo aplinkos poveikio sveikatai profesinės sveikatos priežiūros veiklos prevencinio veiksmingumo tyrimus;
• kaupia, analizuoja ir sistemina Lietuvos ir kitų šalių tyrimus, susijusius su profesine sveikata;
• pagal kompetenciją dalyvauja rengiant profesinės sveikatos priežiūros teisės aktų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl kitų institucijų parengtų teisės aktų bei programų projektų, galinčių turėti įtakos profesinei sveikatai, dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos bei kitų ministerijų sudaromų komisijų, tarybų, darbo grupių veikloje;
• pagal kompetenciją rengia metodines priemones ir informacinius leidinius;
• savo veiklos srityje dalyvauja rengiant sveikatos specialistus bei tobulinant jų profesinę kvalifikaciją, sudaro sąlygas teikti mokomąją praktiką aukštųjų mokyklų studentams ir kitiems klausytojams;
• pagal kompetenciją konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo neformalųjį švietimą savo veiklos srityje;
• Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikos pozicijai Europos Sąjungos šalių ekspertų komisijose ir darbo grupėse, bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis savo veiklos srityje;
• nustatyta tvarka parengia ir pristato savo veiklos rezultatus ir ataskaitas.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių tyrimai;
• darbuotojų sveikatos ir profesinės sveikatos tarnybų tyrimai.
Tyrimai

Darbo aplinkos tyrimai

Atliekami metodologiškai pagrįsti kiekybiniai ir kokybiniai darbo aplinkos tyrimai. Empiriškai pagrįsti įrodymai pritaikomi praktikoje rengiant rekomendacijas, metodikas, mokymus bei intervencijas. Bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
 
Psichosocialinių darbo veiksnių tyrimai

Vykdomi tyrimai
Suomių profesinės gerovės įvertinimo priemonės pritaikymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (2024) (tyrimo projekto santrauka)

Įvykdyti tyrimai
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesinis nuovargis ir psichosocialinė darbo aplinka pokyčių laikotarpiu (2023) (ataskaitos santrauka)
• Nuotolinis darbas ir profesinė rizika, atsižvelgiant į COVID-19 patirtį Lietuvos savivaldybių įmonėse (2022) (ataskaitos santrauka)
• Asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichosocialinės darbo aplinkos ypatumai pokyčių laikotarpiu: profesinės sveikatos bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų požiūris (ataskaitos santrauka)
 Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo ypatybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose (2020–2021) (ataskaitos santrauka)
• Vyresnio amžiaus žmonių ilgesnio darbingumo amžiaus ir pasilikimo darbo rinkoje veiksniai (2020–2021) (ataskaitos santrauka)
• Mokyklos bendruomenės profesinės gerovės įvertinimas, naudojant profesinės gerovės darbe indeksą (2020) (ataskaitos santrauka)
• Psichosocialinės rizikos vertinimo ypatybės Lietuvos savivaldybių įmonėse (2020) (ataskaitos santrauka)
• Grįžimas į darbą po onkologinės ligos: subjektyvus darbuotojų patyrimas (2018–2019) (ataskaitos santrauka)
• Lanksčių darbo sąlygų sąsajos su darbuotojų psichologiniu kapitalu ir pasitenkinimu darbu (2017–2018) (ataskaitos santrauka
• Slaugytojų profesinio perdegimo sindromą prognozuojančių psichosocialinių darbo veiksnių tyrimas (2016–2017) (ataskaitos santrauka)
• Didžiojoje Britanijoje naudojamo streso darbe standarto kaip įrankio savarankiškai valdyti stresą darbe pritaikomumo Lietuvos įmonėms tyrimas (2015–2016) (ataskaitos santrauka)
• Gerovės patyrimas derinant darbą ir asmeninį gyvenimą darbuotojams grįžus iš vaikų priežiūros atostogų (2014–2015) (ataskaitos santrauka)

• Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose, psichosocialinių darbo (taip pat ir smurto darbe) veiksnių įvertinimas (2013–2014) (ataskaitos santrauka)
• Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys kintančioje restruktūrizuojamos ligoninės psichosocialinėje aplinkoje (2011–2012) (ataskaitos santrauka

Darbuotojų sveikatos ir profesinės sveikatos tarnybų tyrimai
 
Įvykdyti tyrimai
• Ergonominės rizikos vertinimo ypatybės Lietuvos savivaldybių įstaigose / įmonėse (2019–2020) (ataskaitos santrauka)
• Profesinės sveikatos paslaugų prieinamumas (2019) (ataskaitos santrauka)
• Kompiuterizuotos darbo vietos kontrolinio klausimyno adaptavimas Lietuvos įmonėms (2018–2019) (ataskaitos santrauka)
• Sveikatą stiprinti darbe padedančio žinių klausimyno parengimas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės sveikatos biurų poreikius (2017–2018) (ataskaitos santrauka)
• Jungtinėje Karalystėje naudojamo viršutinių galūnių pasikartojančių užduočių vertinimo priemonės tinkamumo savarankiškai valdyti kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų riziką Lietuvos įmonėse tyrimas (2016–2017) (ataskaitos santrauka)
• Darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančių konsultavimo intervencijų vertinimas (2015–2016) (ataskaitos santrauka)
• Muzikantų ergonominiai darbo aplinkos veiksniai ir jų sąsajos su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais (2014–2015) (ataskaitos santrauka)
• Saugos ir sveikatos kultūra bei profesinės sveikatos paslaugos apdirbamosios gamybos įmonėse (2014) (ataskaitos santrauka)
Informacinė ir metodinė medžiaga
Metodinės rekomendacijos „Darbuotojų antsvorį / nutukimą mažinančių individualaus konsultavimo intervencijų taikymas“ 
Metodinės rekomendacijos „Slaugytojų profesinio perdegimo prevencija sveikatos priežiūros įstaigose“ 
Metodinės rekomendacijos „Saugos ir sveikatos kultūros gerinimas įmonėse“ 
Metodinės rekomendacijos „Muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencija“ 
Metodinės rekomendacijos „Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką“ 
Metodinės rekomendacijos, kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją
Informacinė medžiaga „Darbo ir poilsio laiko derinimas darbo vietose“ 
Rekomendacijos, kaip sumažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį darbuotojams ir užtikrinti saugią darbo aplinką pokyčių metu 
Konfliktų prevencija. Rekomendacijos mažoms įmonėms 
Rekomendacijos, kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose 

Atnaujinimo data: 2024-10-29, 10:37:24