Naujienos

2024-06-13

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis interneto svetainės „Tu Esi“ galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.

HI Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė dalijasi: „Savižudybė paliečia daugelį žmonių – šeimas, draugus ir bendruomenes. Proaktyvi pagalba ir parama yra svarbi tiems, kurie turi sunkumų ir mąsto apie savižudybę, parodant, kad jie nėra vieni ir kad pagalba yra pasiekiama. Paprastas pokalbis – ne tik su profesionalais – gali išgelbėti gyvybę“.

Kaip padėti sau?

Asmuo, esantis savižudybės krizėje, neretai nežino, kaip padėti sau, kur kreiptis pagalbos. Psichologė Valija Šap akcentuoja: „Svarbu stebėti pokytį savyje per pastarąsias tris savaites ir lyginti tą pokytį ne su kitais žmonėmis, o su savimi. Atkreipkite dėmesį į tai, ar pastebimai keičiasi emocinė savijauta ir laikas, skiriamas mėgiamoms veikloms, kaip reaguojate į kasdienius sunkumus, ar nesutriko miego ritmas. Jeigu pokytis ryškus, svarbu jo neignoruoti ir kreiptis pagalbos“.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai rekomenduoja

• Susisiekite su artimaisiais ar draugais, kuriais pasitikite: pokalbis su artimu asmeniu ar šeimos nariu gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link. Bendravimas su kitais gali padėti pajusti paramą ir supratimą.
• Ieškokite profesionalios pagalbos. Interneto svetainėje „Tu esi” rasite specialistų kontaktus.
• Pasirūpinkite savo fizine ir psichikos sveikata. Tai gali būti reguliari mankšta, meditacija, mitybos ir miego įpročių keitimas, padedantis suvaldyti stresą ir įtampą.
• Ieškokite naujų įtraukiančių veiklų. Dėmesys, sutelktas į kūrybą ar į mėgstamus užsiėmimus (hobį, meno terapiją, pasivaikščiojimą gamtoje ir kt.), gali padėti palengvinti požiūrį į sunkumus.

Šie pagalbos sau būdai gali sustiprinti savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti psichoemocinę savijautą.

Kodėl kyla mintys apie savižudybę?

Žmonės, galvojantys apie savižudybę, išgyvena labai stiprų emocinį skausmą, o savižudybę mato kaip vienintelį būdą šiam skausmui nutraukti. Svarstantieji apie savižudybę dažniausiai nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Sunkių išgyvenimų priežastys gali būti labai įvairios.

V. Šap atkreipia dėmesį į tai, jog gali būti pastebimas pokytis kito asmens elgesyje. „Jeigu matome tokį pokytį,  svarbu įvardyti jo ženklus ir paklausti, kas vyksta to žmogaus gyvenime, o tada susieti jį su pagalba. Būtent – susieti, o ne nukreipti. Nes jeigu tu pasakysi žmogui „tu nueik“, dažniausiai jis nenueis. Labai svarbu pasitarti su žmogumi ir išgirsti, kokia pagalba tuo momentu jam būtų priimtina, o jau vėliau pasidomėti, ar žmogus išties tos pagalbos kreipėsi,“ – pasakoja psichologė V. Šap.

Pagalbos galimybės

„Dažnai žmonės nesikreipia pagalbos ne todėl, kad nežino, nuo ko pradėti, o todėl, kad neišdrįsta. Lėtinio streso būsenoje žmogus įpranta taip jaustis ir pagalbos nesikreipia, nes jam atrodo, kad niekas nepasikeis. Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų, kolegų pastabumas,“ – sako V. Šap.

HI Psichikos sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, jog pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, o savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos.

Psichologinės pagalbos krizių centro komandos nemokamu trumpuoju numeriu 1815 su profesonaliais psichologais galima konsultuotis: dėl savižudybės grėsmės ženklų atpažinimo, ryšio užmezgimo su kitu asmeniu, kuris galimai turi minčių apie savižudybę, ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti ar savižudybės, dėl motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais. Taip pat psichologai, prireikus, teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė el. p. [email protected], mob. + 370 650 81 837.

2024-05-17
Kviečiame bendruomenes, organizacijas ir šeimas, patyrusias krizines situacijas, tokias kaip artimo giminaičio, bendradarbio ar emociniais ryšiais, susijusios asmens, netikėta ir staigi mirtis, savižudybė, bandymas žudytis, patirta prievarta, nelaimingų atsitikimų atvejai, tapus smurtinio nusikaltimo liudininku ir pan., kreiptis psichologinės pagalbos į Psichologinių krizių pagalbos centrą nemokamu numeriu 1815,  pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val. ir šeštadieniais  9–15 val., įskaitant šventines dienas. Plačiau apie teikiamas paslaugas, kam jos skirtos – Higienos instituto interneto puslapyje Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815 - Higienos institutas.

Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai suteiks Jums pirminę psichologinę ir (ar) informacinę konsultaciją, nukreips į kitus atitinkamus pagalbos šaltinius, o jei psichologai įvertins poreikį ir sutiksite, Jūsų kontaktai bus perduoti Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai, kuri iš anksto su Jumis suderintu laiku atvyks į vietą. Pažymėtina, kad šias komandas sudaro kvalifikuoti, patirties turintys psichologai. Paslaugos teikiamos atsižvelgiant į kiekvienos situacijos aplinkybes, krizinės situacijos paveiktų asmenų ar jų grupių dydį, siekiant suteikti kokybiškas ir tikslingas grupines ir (ar) individualias psichologines konsultacijas, psichoedukaciją, pateikti krizės valdymo veiksmų planą. Esant situacijoms, kai krizinis įvykis atsiranda žiniasklaidos epicentre, psichologų komanda gali padėti pasiruošti, kaip tinkamai pristatyti ir viešai kalbėti apie itin jautrią ir krizinę situaciją, nepažeidžiant asmenų, organizacijos ar bendruomenės narių interesų ir sumažinant rizikas krizės sukeltoms pasekmėms.

Sėkmingai ir laiku suvaldyta krizė padeda žmogui, bendruomenei, organizacijai atsigauti emociškai ir psichologiškai, leidžia sumažinti stresą ir nerimą bei grįžti į emocinį stabilumą. Taip pat tai padeda sumažinti riziką susidurti su galimais neigiamais padariniais. Įveikus psichologinę krizę ir išmokus susidoroti su stresu, žmogaus savijauta pagerėja, o gyvenimo kokybė vertinama kaip aukštesnė. Šeimos, bendruomenės, organizacijos, pasitelkusios profesionalų pagalbą, gali atrasti naujus įrankius ir strategijas, padedančias įveikti sunkumus ateityje. Be to, sėkmingai suvaldyta krizė gali sustiprinti tarpasmeninius ryšius su šeima, draugais, bendradarbiais ir bendruomenės nariais. Stabilizavęs savo emocinę būseną, žmogus gali lengviau susikoncentruoti ir grįžti iki tol jam įprastą gyvenimo rutiną ir ritmą. Todėl ištikus krizei raginame drąsiai ir aktyviai naudotis valstybės suteikta galimybe krizinėse ir itin jautriose situacijoje kreiptis dėl nemokamų krizių valdymo paslaugų – Psichologinių krizių pagalbos centro ir  Mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos pagalbos.

Nuo 2024 m. pradžios Psichologinių krizių pagalbos centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Ištikus ūmiai savižudybės krizei, kada kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Facebook https://www.facebook.com/profile.php?id=61559883772688
Linkedin https://www.linkedin.com/company/psichologini%C5%B3-krizi%C5%B3-pagalbos-centras?trk=public_post-text

2024 04 09

Nors pastaruosius 10 metų savižudybių skaičius Lietuvoje reikšmingai mažėjo, tačiau, remiantis Higienos instituto turimais išankstiniais duomenims, 2023 metais savižudybių skaičius padidėjo. 2014 metais 100 tūkst. gyventojų teko 31,71 savižudybė, 2022 – 18,6, 2023 – 19,6 savižudybių.

Savižudybė – kompleksinis reiškinys, turintis daugiau nei vieną priežastį. Įvairios patirtys kiekvieną iš mūsų paveikia skirtingai, tad skiriasi ir savižudybės priežastys, kurių būna ne viena. Savižudybė nėra problemų sprendimo būdas, tai yra savo gyvenimo ir gyvybės nutraukimas, todėl susidūrus su sunkumais, svarbu pasistengti įžvelgti, jog esama alternatyvų savižudybei ir problemų įveikimo galimybių. Svarbu kreiptis pagalbos, nes ir vienas nuoširdus pokalbis gali išgelbėti net gyvybę.

Higienos institutas informuoja, ką daryti, kai asmuo turi minčių apie savižudybę, ir pristato savižudybės rizikos veiksnius bei pagalbos galimybes.

Ką daryti, jei galvojate, jog žmogus turi minčių apie savižudybę?

„Visų pirma, rekomenduojama tiesiogiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, išklausyti ir nesmerkti. Pokalbį galima pradėti, pavyzdžiui, nuo: „Pastaruoju metu tu atrodai viskuo nusivylęs (nusivylusi). Ar gali būti, kad tau kyla minčių apie savižudybę?“. Sulaukus atsakymo, reikėtų paprašyti papasakoti, kas slegia. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali palengvinti sunkius jausmus. Niekada nereikia nuvertinti žmogaus ketinimų rimtumo, smerkti ar kaltinti“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė.

 Ji priduria, jog, „jei asmuo sutinka kreiptis pagalbos, galite padėti jam ieškant psichikos sveikatos specialisto, tariantis dėl pirmosios konsultacijos, palydėti, kad  būtų drąsiau. Svarbu visos atsakomybės neprisiimti vienam ir į pagalbą pasitelkti kitus, tada daug lengviau būti su kylančiais jausmais. Taip pat drauge gali būti lengviau motyvuoti žmogų, kad jis kreiptųsi pagalbos. Jei asmuo nenori kreiptis į specialistus, patys galite pasiteirauti specialistų, kokių veiksmų imtis toliau.“ 

Jei artimojo sveikatai ar gyvybei iškilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), reiktų paskambinti trumpuoju numeriu 112 ir iškviesti pagalbą arba vykti į artimiausios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. 

Kokie yra savižudybės rizikos veiksniai?

Getautė pasakoja, jog „asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, gali stengtis slėpti savo jausmus, tačiau dažniausiai savižudybės rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti. Galima pastebėti kalbos, nuotaikos, elgesio pokyčius ar atkreipti dėmesį į neseniai nutikusius įvykius, galinčius paveikti artimojo savijautą. Svarbu ieškoti ne konkretaus ženklo, o pokyčio. Pavyzdžiui, žmogaus kalboje gali būti girdima neviltis, negebėjimas įžvelgti ateities planų, asmuo gali jaustis našta kitiems, kalbėti apie savo bevertiškumą ar vienatvę, norą mirti. Gali būti pastebima prastėjanti nuotaika, nerimastingumas, dirglumas, pyktis, gėda, kaltė, bejėgiškumas, neviltis ar staigus palengvėjimas, pagerėjusi nuotaika.“

Elgesyje gali būti pastebimas socialinis atsiribojimas, atsitraukimas nuo įprastų ar mėgstamų veiklų, nesirūpinimas asmenine higiena ir išvaizda, neatsargus, rizikingas elgesys, pakitę mitybos įpročiai, staigūs svorio pokyčiai, nemiga ar mieguistumas. Gali pasireikšti padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, asmeniškai svarbių ar brangių daiktų išdalijimas, artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti, savižudybės būdų, priemonių paieška ir kiti aktualūs požymiai.

Pagalbos galimybės

Pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos. Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt., kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, teikiama visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam ir aktuali informacija specialistams. 

Ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti, savižudybės, galima kreiptis ir nemokamu trumpuoju numeriu 1815. Skambučių centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Jei reikia, gali atvykti mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje.

2024 02 13

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), SAM atnaujino Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama atidžiau stebėti pagalbos teikimą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims – nustatyti pagalbos teikimo trūkumus ir nuolat tobulinti sistemą, siekiant geriausių rezultatų pacientams.

Vykdant stebėseną bus analizuojamos savižudybių grėsmės atvejų apimtys, informacijos dalijimosi operatyvumas tarp greitosios medicinos pagalbos, skubiosios pagalbos skyrių ir psichikos sveikatos centrų apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis. Šią stebėseną organizuos ir koordinuos Higienos institutas. 

Surinkti duomenys padės nustatyti, ar visos įstaigos laiku suteikia pagalbą, o jei algoritmas stringa, bus galima matyti, kokios pagalbos reikia gydymo įstaigoms (dėl žmogiškųjų išteklių, kompetencijos, paslaugų apskaitos, teisės aktų koregavimo ir pan.). Taip pat stebėsena prisidės prie tikslesnės statistikos apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis rinkimo. 

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė sako, kad „iki šiol daugiausia dėmesio nacionaliniu lygmeniu buvo skiriama savižudybės atvejų statistikai fiksuoti. Po reikiamo techninio pasiruošimo galėsime analizuoti ne tik savižudybių, bet ir savižudybės grėsmės atvejus bei tendencijas, paslaugų, teikiamų iškilus savižudybės grėsmei, operatyvumą, apimtis, užtikrinti tęstinumą, atitinkamų įstaigų bendradarbiavimą.“ 

Anot V. Šulskytės, Higienos institutas, bendradarbiaudamas su Valstybine duomenų agentūra, šiuo metu siekia užtikrinti, kad duomenis būtų galima analizuoti pagal asmens lytį, amžių, nustatytą diagnozę, savivaldybę, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir kitus rodiklius. Tikimasi, jog nuolat vykdoma stebėsena padės aiškiau identifikuoti savižudybių rizikos veiksnius, tendencijas ir didžiausią savižudybės grėsmę patiriančias grupes. 

„Viešai skelbiama statistika gali padėti sumažinti stigmą ir didinti sąmoningumą savižudybių tema: žmonės, suprantantys mastą ir poveikį, gali būti labiau linkę ieškoti pagalbos sau ar savo artimiesiems. Jeigu tai padės išsaugoti gyvybes, tai verta visų dedamų pastangų“, – teigia V. Šulskytė.

Daugiau informacijos čia

2024 01 31

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), SAM, siekdama mažinti savižudybių ir mėginimų žudytis atvejų skaičių ir su tuo susijusius neigiamus padarinius, patvirtino Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašą. Šis dokumentas padės efektyviau planuoti ir vykdyti savižudybių prevenciją savivaldybės lygmeniu, operatyviau reaguoti, nutikus savižudybei ar mėginimo žudytis atveju.

Vadovaujantis nauju tvarkos aprašu, kiekviena savivaldybė bus skatinama patvirtinti algoritmą, kaip ir kokios institucijos turėtų reaguoti gavusios informaciją apie savižudybės grėsmę, bei paskirti savižudybių prevencijos koordinatorių. Savivaldybei nusprendus įsteigti koordinatoriaus pareigybę visuomenės sveikatos biure, SAM skirs jai išlaikyti reikalingas lėšas. Koordinatorius užtikrins savivaldybės ir skirtingų savivaldybės bei valstybės institucijų, gydymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą savižudybių prevencijos ir pagalbos teikimo klausimais.

Koordinatoriaus funkcijos taip pat apims reagavimą į savižudybių ir mėginimų žudytis atvejus, pagalbos organizavimą įvykus nelaimei ir visuomenės švietimą – informacinių renginių, diskusijų organizavimą, informacijos sklaidą žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. 

Savižudybių prevencijos koordinatorių darbui vadovaus ir reikalingą informaciją bei metodinę medžiagą teiks Higienos institutas. Gavęs metines ataskaitas iš visuomenės sveikatos biurų, institutas rengs apibendrintą ataskaitą apie savižudybes Lietuvoje.

„Nors pastarąjį dešimtmetį savižudybių rodiklis rodo nuoseklią mažėjimo tendenciją, problema išlieka reikšminga. Nuo 2013 iki 2022 m. savižudybių skaičius sumažėjo apie 50 proc., bet 2022 m. užfiksuoti 527 savižudybių atvejai yra signalas, kad savižudybių prevencijos pastangos turi būti ne tik tęstinės, bet ir nuolat tobulinamos. Mūsų gyvenimas yra dinamiškas ir kintantis, todėl svarbu nuolat prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rizikos veiksnių. Metodinis vadovavimas savižudybių prevencijai yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant sistemingai ir efektyviai spręsti šią visuomenės sveikatos problemą“, – sako Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.

Plačiau čia 

2024 01 16

Atnaujintos 2023 m. išverstos į lietuvių kalbą rekomendacijos „Savižudybių prevencija: leidinys žiniasklaidos specialistams“ – ketvirtasis leidimas, sukurtas nuolat bendradarbiaujant Pasaulio sveikatos organizacijai ir Tarptautinei savižudybių prevencijos asociacijai. Leidinį sudaro informacija, pagrįsta naujausiais tyrimais, klinikinėmis ir akademinėmis žiniomis, bei savižudybes išgyvenusių ir patyrusių žmonių indėlis.

Šis 35 puslapių leidinys taikomas tiek naujajai žiniasklaidai (t. y. internetinei, skaitmeninei ir socialinių tinklų žiniasklaidai), tiek tradicinei žiniasklaidai (t. y. spaudai, radijo ar televizijos transliacijoms). Pastaraisiais metais žiniasklaidos veikimo būdai labai pasikeitė, o ribos tarp tradicinės ir naujosios žiniasklaidos vis labiau nyksta. Todėl būdai, kuriais žiniasklaida mus informuoja apie savižudybę, tampa vis sudėtingesni ir dinamiškesni.

„Tvirtai tikiu žiniasklaidos galia formuoti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą ir savižudybes, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė. – Šis leidinys yra svarbi priemonė Lietuvos žiniasklaidos atstovams, suteikianti jiems aktualios informacijos, kaip pranešti apie savižudybes. Laikydamiesi šių rekomendacijų, žiniasklaidos atstovai gali suvaidinti svarbų vaidmenį savižudybių prevencijos kontekste, šviesti visuomenę ir kovoti su psichikos sveikatos stigma.“

Nepaisant naujosios ir tradicines žiniasklaidos skirtumų, tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tik tradicinės žiniasklaidos poveikiui savižudiškam elgesiui, pateikiami rezultatai gali suteikti informacijos ir apie galimas savižudybių prevencijos priemones naujojoje žiniasklaidoje. Be to, gautos žinios apie galimą šios žiniasklaidos poveikį savižudiško elgesio skatinimui arba jo prevencijai taip pat suteiktų informacijos apie galimas savižudybių prevencijos priemones tradicinėje žiniasklaidoje. 

Leidinio koncepcija grindžiama naujausiais pranešimų apie savižudybes tradicinėje žiniasklaidoje tyrimais. 

Rekomendacijas galima atsiųsti paspaudus čia arba rasti Higienos instituto interneto svetainės leidinių skiltyje „Informaciniai leidiniai“.  

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė mob. + 370 650 81 837, el. paštu [email protected].

2023 12 02

Lapkričio 30 d.  MO muziejuje įvyko „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programos pirmųjų metų baigiamasis renginys. Renginio įrašas 

„Žvelk giliau“ tikslas – didinti gyventojų žinias apie psichikos sveikatą, siekiant ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, ir iki 2030 m. sumažinti neigiamas žmonių nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 iki 56,7 proc.

2022 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro iniciatyva buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje. Gauti duomenys parodė, kad net trečdalis visuomenės neturi nuomonės apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis ir aiškiai išreikštų nuostatų apie psichikos sveikatą. Tik apie pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.

Ieškant efektyviausių priemonių, kaip pasiekti, kad Lietuvoje didėtų pozityvias nuostatas minėtu klausimu turinčių žmonių skaičius, pasiremta Jungtinės Karalystės daugiamete patirtimi įgyvendinant „Time to change“ (liet. „Laikas keistis“) kampaniją stigmai mažinti.

Taip į Lietuvą atkeliavo ir lapkričio 30 d. paminėta jau beveik metus visoje šalyje įgyvendinama „Žvelk giliau“ iniciatyvos Psichikos sveikatos ambasadorių programa.

Psichikos sveikatos ambasadorius – žmogus, kuris viešai dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba savo artimųjų gyvenime. Šie žmonės siekia keisti aplinkos požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu. Dalijimasis patirtimi padeda suvokti, kad su psichikos sveikatos iššūkiais susiduria įvairūs žmonės, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo, statuso. Taip pat – kad patiriant šių iššūkių, kaip ir bet kokių kitų – įmanoma toliau dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninė patirtis bendraujant su asmeniu, turėjusiu psichikos sveikatos sunkumų patirtį, laikoma apsauginiu veiksniu, mažinančiu stigmatizuojančių nuostatų raišką.

2023 11 11

Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra neatskiriama visuomenės dalis, tačiau reikšmingai prisidėti prie šalies gerovės kūrimo jiems trukdo tokie socialiniai barjerai kaip stigma, stereotipai, neigiamos nuostatos, mitai. Stigma apibrėžiama kaip gėdos, negarbės ženklai, išskiriantys žmogų iš kitų, tai socialinio nepriimtinumo simbolis. Tinkamas informacijos platinimas ir sąmoningumo ugdymas yra svarbūs elementai siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą. 

Psichikos sveikatos sutrikimų patiriantys asmenys yra pavojingi – vienas dažniausiai pasitaikančių mitų. Statistikos duomenimis, daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdoma ne psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių. Nepaisant to, ar žmogus yra susidūręs su psichikos sveikatos iššūkiais, jis turi savo vertybes ir moralę, kurių nepraranda patirdamas psichikos sveikatos iššūkių.
Psichikos sveikatos sutrikimų lyginimas su nusikalstama veikla, agresija turi įtakos psichikos sveikatos stigmai, nes šių sutrikimų turintys žmonės vengia kreiptis pagalbos bijodami neigiamo visuomenės požiūrio. Žurnalistai yra viena iš visuomenės grupių, kurių informuotumas ir gebėjimas korektiškai vartoti su psichikos sveikata susijusias sąvokas, terminus padėtų visuomenei aiškiau suvokti psichikos sutrikimus, jų turinčių asmenų poreikius ir galimybes, todėl informacijos pateikimas visuomenei žiniasklaidoje turi būti atsakingas.

Psichikos sveikatos sutrikimai yra neišgydomi – dar vienas mitas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 1 iš 8 žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų patirtį. Dauguma šių asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad pagalba psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims būtų suteikta laiku ir priimtinu būdu. Taip pat reikia žinoti, kad psichikos sveikatos sutrikimai negali išnykti per vieną dieną (kaip ir sutrikimai, susiję su fizine sveikata), tai yra įvairios pagalbos reikalaujantis procesas. Kiekvieno žmogaus patirtis labai skirtinga. Vieniems pasveikti reiškia grįžti į buvusią būseną, kitiems tai reiškia simptomų palengvėjimą. Daugeliui asmenų sveikimo kelionė gali būti banguojanti, tačiau, nepaisant to, gyvenimas nesustoja ir nepraranda prasmės, o žmogus savo asmenybės.

Psichikos sveikatos problemos parodo, kad esi silpnas – visuomenėje dar neretai egzistuojantis mitas. Kyla klausimas, ar turint fizinės sveikatos iššūkių tokie mitai egzistuoja? Ar susirgti peršalimo ligomis, lėtine liga yra silpnumo požymis? Psichikos sveikatos patirtys svyruoja nuo optimalios gerovės būsenos iki būsenų, kurios suteikia tam tikrų sunkumų ir emocinio skausmo, todėl mūsų psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo etapuose gali kisti. Psichikos sveikatos sunkumų gali pasireikšti visiems, nepriklausomai nuo lyties, socialinio statuso, amžiaus ar pajamų.
Kreiptis pagalbos yra būtent stiprybės požymis, nes žmogus atranda jėgų organizuoti sau pagalbą. Nuostata, kad psichikos sveikatos sunkumai yra silpnumo požymis, kenkia pačiam tokių nuostatų turinčiam asmeniui, nes jis gali nepastebėti ir neatpažinti savo arba savo artimojo psichikos sveikatos sunkumų, o tai gali turėti įtakos emocinės būklės pablogėjimui arba psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimui.

Sukrečiančios patirtys ir išbandymai žmogui į naudą, tai užgrūdina ir žmogus tampa stipresnis. Tiesa, po tam tikrų sunkių gyvenimo išbandymų žmogus gali pradėti labiau branginti gyvenimą, atranda naujų galimybių ir užsiima naujomis veiklomis. Tačiau taip yra ne visada, nes žmogui, patyrusiam skausmingų gyvenimo sukrėtimų, gali išsivystyti trauminė patirtis ir šios patirties turėjimas gali padaryti didelės psichologinės žalos.

Asmuo, patiriantis psichikos sveikatos sutrikimų, nenori kalbėtis apie tai, kas su juo vyksta. Dažnu atveju žmogus nori pasikalbėti, išsipasakoti, nes būti priimtam, jaustis bendruomenės, visuomenės dalimi, turėti lygias teises kaip ir kiti yra pamatiniai žmogaus poreikiai. Dažniausiai žmonės išsikalbėję jaučiasi geriau ir labiau suprasti. Tačiau neretai psichikos sveikatos sunkumų patiriantis asmuo vengia apie tai kalbėti dėl egzistuojančios stigmos, bijodamas neigiamo aplinkinių vertinimo, nuostatų, etikečių klijavimo, pasmerkimo. Todėl yra svarbus artimųjų ir aplinkinių palaikymas ir kalbėjimas itin jautriai, supratingai, dėmesingai ir taktiškai.

Primename, kad Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos reformą, 2022 m. pradėjo psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą, kurios tikslas – mažinti neigiamas nuostatas, mitus apie psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriančius žmones. Psichikos sveikatos ambasadoriaus tikslas – gavus specialų pasirengimą, dalytis savo psichikos sveikatos sunkumų patirtimi ir taip keisti su psichikos sveikata susijusį neigiamą visuomenės požiūrį, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį.
Norint pamatyti pokytį visuomenėje, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, kad visi drauge siektume gyventi tokioje visuomenėje, kurioje psichikos sveikata yra puoselėjama ir saugoma, skatinama ja rūpintis, o psichikos sveikatos sunkumų patiriantys asmenys yra lygiaverčiai visuomenės nariai.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą žr. www.zvelkgiliau.lt.