Skelbiami išvengiamų hospitalizacijų rodikliai Lietuvoje 2022 m.

Išvengiamos hospitalizacijos (toliau – IH) – tai hospitalizacijos dėl ambulatoriškai valdomų ligų arba ambulatorinei priežiūrai jautrių būklių (angl. ambulatory care sensitive conditions), kurios gali būti išgydomos teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pirminiame lygyje, tuo pačiu sutaupant brangaus gydymo stacionarinėse įstaigose išlaidas. IH laikomos ir vienu iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių. IH stebėsena vykdoma ir rodikliai skaičiuojami remiantis atnaujinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-2893 „Dėl Išvengiamų hospitalizacijų rodiklių sąrašo ir išvengiamų hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika. IH sąrašas papildytas naujais rodikliais, taip pat patikslintos kai kurių rodiklių skaičiavimo išimtys, todėl analizės rezultatai nelyginami su rodiklių rezultatais, skaičiuotais pagal prieš tai buvusią metodiką. 

IH skaičius Lietuvoje 2022 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo apie 1,5 karto. 2020–2021 m. daugumos IH rodikliai mažėjo, tačiau 2022 m. vėl stebimas didesnis užregistruotų IH atvejų skaičius – bendras visų IH rodiklis 2021–2022 m. padidėjo 29,4 proc. 2022 m. iš viso užregistruota 50 533 IH, 1 000-čiui gyventojų teko 18 atvejų (2022 m. – 38 703 IH, 13,9 / 1 000 gyv.). Tai sudarė 11,1 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare, išskyrus dienos stacionarą, atvejų (iš 456 tūkst. atv.).

Didžiausią dalį IH pagal ligų grupes (priežastis) sudarė IH dėl stazinio širdies nepakankamumo (23,3 proc.), pneumonijos (12,3 proc.), pielonefrito (11,4 proc.), vaikų ausų, nosies ir gerklės infekcijų (10,7 proc.) ir cukrinio diabeto (8,2 proc.).

Vaikų grupėje (1–17 metų) dažniausia IH priežastis – ausų, nosies ir gerklės infekcijos (5 385 atvejų). Taip pat buvo nemažai IH dėl epilepsijos (1 399 atv.), vakcinomis valdomų ligų (1 370 atv.), pneumonijos (1 298 atvejai), pielonefrito (943 atv.). Rečiausia vaikų IH priežastis – geležies stokos anemija (57 atv.).

Darbingo amžiaus gyventojų grupėje (18–64 metų) dažniausios IH priežastys – cukrinis diabetas (2 202 atv.), stazinis širdies nepakankamumas (1 570 atv.), pielonefritas (1 548 atv.). Kiek rečiau užregistruotos IH dėl pneumonijos (1 285 atv.), hipertenzijos (1 189 atv.), opinės ligos (946 atv.). Mažiausiai užregistruota IH dėl burnos ir (ar) dantų ligų (24 atv.) ir vakcinomis valdomų ligų (43 atv.).

65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje dažniausia IH priežastis – stazinis širdies nepakankamumas (10 222 atv.). Taip pat nemažai IH užregistruota dėl pneumonijos (3 645 atv.), pielonefrito (3 278 atv.), hipertenzijos (2 465 atv.). Rečiausios IH priežastys buvo vakcinomis valdomos ligos (15 atv.), burnos ir (ar) dantų ligos (14 atv.), moters dubens organų uždegiminės ligos (11 atv.).

Atsižvelgiant į IH rodiklius pagal amžių ir priežastį, daugiausiai IH užregistruota 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje –  dažniausiai šio amžiaus gyventojai gulėjo ligoninėje dėl stazinio širdies nepakankamumo (18,1 atv. 1 000 gyv.), pneumonijos (6,4 atv. 1 000 gyv.) ir pielonefrito (5,8 atv. 1 000 gyv.). Aukštesni yra ir vaikų IH dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų rodikliai (11,2 atv. 1 000 gyv.).

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Jaselionienė el. p. [email protected].