Jau galima susipažinti su naujausiais antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo Lietuvoje duomenimis

Higienos institutas, apibendrinęs informaciją iš skirtingų šaltinių, skelbia naujausius 2024 m. duomenis apie antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimą Lietuvoje, kurie rodo, kad pernai fiksuotas didžiausias antibiotikų suvartojimas per dešimtmetį. Remiantis Europos antimikrobinių medžiagų suvartojimo tinklo (ESAC-Net) duomenimis, 2024 m. Lietuvoje toliau augo sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistinių preparatų (ATC grupė J01) suvartojimas. Antibiotikų vartojimas šalyje padidėjo nuo 18,7 iki 19,7 VTD/1000-iui gyventojų per dieną ir pasiekė aukščiausią rodiklį per visą stebėsenos laikotarpį nuo 2014 m. Nors vartojimas Lietuvoje ir toliau išlieka mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį (20,3 VTD/1000-iui gyventojų per dieną), bendros tendencijos rodo augimą – toks didėjimas pastebėtas 14-oje iš 29 duomenis pateikusių šalių.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos „AWaRe“ antibiotikų klasifikaciją 2024 m. Lietuvoje beveik pasiekta tikslinė Pagrindinių „Access“ grupės dalis – ji sudarė 64,6 proc. visų suvartotų antibiotikų ligoninėse ir ambulatoriniame sektoriuje kartu. ES Taryba rekomenduoja, kad šis rodiklis būtų ne mažiau 65 proc. iki 2030 m.

Ambulatoriniame sektoriuje antibiotikų suvartojimas Lietuvoje padidėjo nuo 16,3 iki 17,4 VTD/1000-iui gyventojų per dieną, tačiau išlieka mažesnis nei ES vidurkis (18,8 VTD/1000-iui gyventojų per dieną). Struktūroje dominuoja plataus spektro penicilinai (J01CA), vis dar retai skiriami siauro spektro antibiotikai, o makrolidų ir linkozamidų vartojimas nuo 2021 m. nuosekliai didėja.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pastaruosius trejus metus kompensuojamų antimikrobinių vaistinių preparatų, skiriamų ambulatoriniam gydymui, receptų skaičius mažėjo.

Pagal sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistinių preparatų (J01) suvartojimą ligoninėse Lietuva 2024 m. viršija ES vidurkį 1,4 karto (Lietuvos vidurkis – 2,27, ES – 1,67 VTD/1000-iui gyventojų per dieną) ir yra antra daugiausiai šių vaistų suvartojanti šalis po Čekijos (2,5 VTD/1000-iui gyventojų per dieną). Lietuvoje registruojamas nedidelis, tačiau nuoseklus glikopeptidų, trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinų, monobaktamų, karbapenemų, fluorochinolonų, polimiksinų, piperacilino su fermentų inhibitoriumi, linezolido, tedizolido ir daptomicino procentinės bendro ligoninių sektoriaus sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistų suvartojimo (VTD/1000 gyventojų per dieną) dalies augimas.

Kaip rodo VISS IS duomenys, AMVP skyrimas ir suvartojimas stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose priklauso nuo regiono ir įstaigos profilio. Palyginti su 2023 m., AMVP suvartojimas, išreikštas VTD/1000-iui lovadienių, išaugo bendrojo pobūdžio, o sumažėjo palaikomojo gydymo ir slaugos bei specializuotose ligoninėse. Bendras visų ligoninių AMVP suvartojimo vidurkis padidėjo (2023 m. – 397,2, o 2024 m. 427,0 VTD/1000-iui lovadienių).

Išsamūs 2024 m. antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo duomenys skelbiami Higienos instituto interneto svetainėje čia.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Pacientų saugos skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Uždavinytė el. paštu [email protected].