Klimato kaita ir aplinkos sveikata: su kokiais iššūkiais susiduriame jau dabar?

Klimato kaita jau keičia aplinkos sąlygas Lietuvoje, o kartu – ir su jomis susijusias rizikas visuomenės sveikatai. Besikeičiantis erkių paplitimas, melsvabakterių keliamos grėsmės maudyklų vandens kokybei, oro tarša, žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai – tai tik dalis temų, aptartų Higienos instituto rugsėjo 30 d. surengtame nuotoliniame seminare „Besikeičiantis klimatas – iššūkiai aplinkos sveikatai“.

Seminare ekspertai, mokslininkai ir visuomenės sveikatos specialistai aptarė, kaip klimato pokyčiai veikia aplinką ir žmonių sveikatą, kokių priemonių reikia, siekiant geriau pasirengti kylantiems iššūkiams.

Vilniaus universiteto docentas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys pristatė klimato kaitos tendencijas Lietuvoje, šiuo metu stebimus pokyčius ir prognozuojamus ateities scenarijus.

Klimato sąlygų pokyčiai turi reikšmės ir užkrečiamųjų ligų plitimui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė dr. Milda Žygutienė kalbėjo apie iksodines erkes – zoonozių platintojas, jų plitimo pokyčius ir visuomenės sveikatos apsaugos svarbą.

Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pristatė melsvabakterių problematiką klimato kaitos kontekste. Dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų kyla naujų iššūkių maudyklų vandens kokybei ir gyventojų sveikatai.

Seminare taip pat daug dėmesio skirta oro kokybei. Higienos instituto specialistė Mintarė Jurgilaitė aptarė oro taršos poveikį sveikatai ir pabrėžė, kad ji išlieka vienu svarbiausių aplinkos sveikatos rizikos veiksnių.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė dr. Ingrida Šaulienė pristatė žiedadulkių stebėseną ir perspėjimo sistemas. Pranešime „Nematomas žiedadulkių pėdsakas ore: kaip stebėti, perspėti ir pasirengti?“ aptarta, kaip stebėti žiedadulkių koncentraciją ir padėti gyventojams pasirengti jų poveikiui sveikatai.

Seminarą užbaigė Higienos instituto atstovės Olitos Kriukovienės pranešimas apie aktyvų judumą. Vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ir kitos aktyvaus judumo formos ne tik padeda stiprinti gyventojų sveikatą, bet ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo, mažindamos transporto poveikį aplinkai.

Renginio pranešimai parodė, kad klimato kaita ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusios sritys, o kintančios aplinkos sąlygos reikalauja ne tik stebėti naujas rizikas, bet ir stiprinti visuomenės pasirengimą joms. Tam svarbus mokslininkų, sveikatos specialistų ir institucijų bendradarbiavimas.

Daugiau informacijos apie klimato kaitą ir aplinkos sveikatą – Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriuje.