Klimato kaita ir sveikata: nuo kasdienių pasirinkimų iki pasaulinių sprendimų

Spalio 20–26 dienomis Lietuvoje minima Klimato kaitos savaitė, kviečianti visuomenę atkreipti dėmesį į aplinkosaugos ir sveikatos ryšį bei skatinti tvarius įpročius. Visą savaitę įvairiuose šalies miestuose ir savivaldybėse vyks renginiai, diskusijos, edukacijos ir kūrybinės iniciatyvos, skatinančios mąstyti apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pokyčių – mažinti taršą, taupyti energiją, saugoti gamtą ir rūpintis savo sveikata. 

Klimato savaitė – puiki proga daugiau sužinoti, kaip klimato kaita veikia kasdienį gyvenimą ir kokių sprendimų imamasi pasaulyje. Daugiau informacijos ir renginių žemėlapis – klimatokaita.lt.

Higienos institutas primena, kad klimato kaita – tai ir sveikatos iššūkis. Tiek pasauliniu, tiek vietos lygmeniu mūsų pasirinkimai daro įtaką aplinkai, o rūpinimasis ja – tai rūpinimasis savimi ir ateities kartomis. 

Klimato kaita – tai ne tik aplinkos ar energetikos klausimas, nes ji tiesiogiai veikia ir žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę ir gerovę. Kintantis klimatas lemia vis dažnesnes karščio bangas, audras ir potvynius, trikdo maisto gamybos grandines, didina oro taršą, ligų plitimą ir sukelia psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, klimato kaita jau dabar lemia mirtis ir ligas visame pasaulyje, o labiausiai nuo jos kenčia pažeidžiamiausi žmonės – vaikai, senjorai, sergantys lėtinėmis ligomis, socialiai atskirtos bendruomenės, moterys ir migrantai. 

Klimato kaitos padariniai juntami visur – nuo globalių procesų iki kasdienio gyvenimo. Todėl svarbu ne tik tarptautiniai sprendimai, bet ir kiekvienos dienos pasirinkimai, padedantys mažinti poveikį aplinkai ir stiprinti visuomenės sveikatą. 

Pasaulinis požiūris: COP30 ir Belémo veiksmų planas 

Kol Lietuvoje vyksta klimato švietimo ir bendruomenių iniciatyvos, pasaulio šalys ruošiasi 30-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP30), kuri lapkričio mėnesį vyks Brazilijos mieste Beléme. Šių metų COP konferencijoje daugiau dėmesio skiriama klimato kaitos poveikiui žmonių sveikatai ir sveikatos sistemų atsparumui. 

PSO kartu su Brazilijos sveikatos ministerija ir Visos Amerikos sveikatos organizacija (PAHO) parengė Belémo sveikatos veiksmų planą (angl. Belém Health Action Plan). Tai pasaulinis dokumentas, kuriuo siekiama sustiprinti sveikatos sektoriaus atsparumą klimato kaitai, užtikrinti teisingumą ir mažinti nelygybę tarp pažeidžiamų gyventojų grupių. 

Plane išskirtos trys pagrindinės veiksmų kryptys: 

• Stebėsena ir reagavimas. Stiprinti sveikatos stebėsenos sistemas, plėtoti ankstyvo perspėjimo priemones, padedančias laiku reaguoti į karščio bangas, oro taršą, infekcijų plitimą ar psichikos sveikatos iššūkius. 

• Įrodymais grįsta politika ir gebėjimų stiprinimas. Skatinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas, sveikatos specialistų švietimas, klimato ir sveikatos temų integravimas į studijų programas, taip pat visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus. 

• Inovacijos ir tvari infrastruktūra. Investuoti į energetiškai efektyvias ir aplinkai draugiškas sveikatos įstaigas, atsinaujinančią energiją, vietinę gamybą ir technologijas, padedančias apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. 

Belémo planas tęsia ankstesnes COP26–COP29 iniciatyvas ir žymi naują etapą, kai sveikata tampa neatsiejama klimato politikos dalimi. PSO pabrėžia, kad šiandien priimami sprendimai nulems ne tik aplinkos, bet ir žmonių sveikatos ateitį. Trumpalaikėje perspektyvoje klimato kaitos poveikio sveikatai mastą lems visuomenės pažeidžiamumas ir gebėjimas prisitaikyti, o ilgalaikėje – tai, ar sugebėsime išvengti pavojingų temperatūros ribų ir negrįžtamų pokyčių.