Konferencijoje aptartos visuomenės sveikatos profesijos stiprinimo kryptys: svarbu ne titulai, o lyderystė ir kuriama vertė

Gegužės 21 d. Higienos institutas subūrė visuomenės sveikatos bendruomenę diskusijoms, kaip stiprinti šios srities specialistų vaidmenį, didinti profesijos matomumą ir užtikrinti, kad ji atlieptų šiandienos ir ateities visuomenės sveikatos poreikius.

Pradėdama konferenciją sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad labai didžiuojasi pasirinkusi visuomenės sveikatos kelią: „nėra prasmingesnio, įdomesnio, dinamiškesnio ir įtakingesnio mokslo nei visuomenės sveikata. Ir nėra stipresnių specialistų, su didesne atsakomybe už visuomenę, už gyventojų sveikatą nei visuomenės sveikatos specialistai.“

„Puikiai suprantame – vien entuziazmo profesijos prestižui neužtenka. Negalima tikėtis degančių akių, jei sistemoje nebus realaus palaikymo. Todėl turime užtikrinti tris esmines kryptis: konkurencingą įvertinimą, aiškias studijų ir karjeros perspektyvas bei modernius darbo įrankius“, – konferencijoje sakė ministrė M. Jakubauskienė.

Anot Higienos instituto direktoriaus dr. Šarūno Alasausko, prestižo samprata šiandien yra pasikeitusi. „Anksčiau prestižas dažniausiai buvo siejamas su statusu, pareigomis ar tradicija, tačiau šiandien jis vis labiau siejamas su gebėjimu kurti vertę ir daryti realų poveikį visuomenei. Šiuolaikinis prestižas grindžiamas inovacijomis, lyderyste, gebėjimu inicijuoti pokyčius bei kurti ilgalaikę naudą. Visuomenėje labiau vertinamos organizacijos ir specialistai, kurie ne tik užima svarbias pozicijas, bet ir prisideda prie žmonių gerovės, sprendžia aktualias problemas, kuria tvarius pokyčius ir pasitikėjimą“, – teigė jis.

Kaip deramai įvertinti darbą, kurio sėkmė – „neįvykęs įvykis“?

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Jolanta Mackevičienė pabrėžė, kad profesijos patrauklumas kyla ne dėl pavadinimo, o dėl atsakomybės apimties ir realios įtakos, o prie to prisidėti gali kompetencijų stiprinimas, specialistų įgalinimas ir atsakomybės plėtra, aiškesnis specialisto funkcijų apibrėžimas.

J. Mackevičienė kėlė klausimą, kaip vertiname darbus, kurių rezultatus pamatome tik po metų ar dešimtmečių. „Sveikos gyvensenos skatinimas gali sumažinti lėtinių ligų riziką tik po 10–20 metų. Jei prevencija veikia – nieko neįvyksta – žmogus nesuserga, bet to nepastebime. Visuomenė labiau mato gydymo rezultatus, o ne išvengtus atvejus. Sėkmė yra „neįvykęs įvykis“, kurį sunku išmatuoti ir parodyti. Todėl prevencija dažnai nuvertinama, nes jos nauda yra nematoma ir hipotetinė“, – teigė J. Mackevičienė.

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės direktorės valdymui ir ekonomikai Jūratės Grubliauskienės, stipri visuomenės sveikata – tai asmens sveikatos priežiūros pagrindas.

„Lietuvoje veikiantis teisinis reglamentavimas asmens ir visuomenės sveikatos sritims leidžia veikti greta – jos yra lygiavertės, tačiau praktikoje ne visada pakankamai remiasi viena į kitą. Dažnai tai vis dar labiau koordinacija nei tikroji sinergija: dvi atskiros struktūros kartais susikerta, kartais keičiasi informacija, tačiau kiekviena iš jų vis dar stipriai orientuota į savo tikslus“, – teigia J. Grubliauskienė.

Taip pat ji sako, kad prevencija mažina gydymo naštą, o ankstyva diagnostika – komplikacijų mastą. Tai abipusis stiprinimas, o ne dubliavimasis. Todėl svarbiausia kryptis šiandien – ne lygiagrečios veiklos, o bendrų sprendimų kūrimas, kai specialistai dirba ne atskirai, bet kartu, siekdami vieno tikslo – geresnės visuomenės sveikatos.

Prestižas lygus matomumui?

Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos matomumas turi keistis iš esmės – ji neturėtų likti uždarose erdvėse ar atskirose iniciatyvose.

„Jeigu norime, kad visuomenės sveikata būtų matoma ir svarbi, turime ją „įausti“ į miesto audinį – būti ten, kur yra ir dažniausiai lankosi žmonės. Ne kurti atskirus renginius, o eiti į bendruomenes, į jų kasdienybę: nuo krepšinio rungtynių iki savaitgalio festivalių. Net ir sudėtingos temos gali būti pristatomos per lengvesnes, žmonėms priimtinas formas – per kiną, meną, muziką. Tokiu būdu jos pasiekia platesnę auditoriją ir tampa ne sunkios, o suprantamos bei artimos“, – sakė ji.

O gyvensenos medicinos specialistė, nuomonės formuotoja Kotryna Nausėdė diskusijoje akcentavo vidinį profesijos stiprinimą. „Visuomenės sveikatos prestižas prasideda nuo pačių specialistų pasitikėjimo savimi ir savo kompetencijomis. Kai pats jauti, kad tai, ką darai, yra svarbu ir prasminga, atsiranda ir drąsa imtis lyderystės. Tačiau kartu turime būti ten, kur yra žmonės – ypač ten, kur jie praleidžia daug laiko šiandien, tai yra socialiniuose tinkluose. Turime kalbėti apie visuomenės sveikatą garsiai, aiškiai ir suprantamai, nes turinio internete yra daug, ir jei mes jo nekuriame, tą erdvę užpildo tie, kurie nebūtinai remiasi mokslu. Ypač svarbu pasiekti jaunus žmones – dar prieš jiems pasirenkant studijų kryptį, parodyti, kuo ši sritis yra svarbi, įdomi ir prasminga“, – teigė ji.

Apie visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas diskusijoje kalbėjusi Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė pabrėžė, kad „šiandien visuomenės sveikatos specialistui reikia labai plataus kompetencijų spektro – nuo komunikacijos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių iki vadybinių, analitinių ir strateginių kompetencijų. Visuomenės sveikatos biurai šiandien suteikia labai plačias galimybes atsiskleisti, todėl ši sritis dažnai tampa stipriu profesiniu startu.“

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktorės pareigas, Deimantė Kisielienė akcentuoja: „Tai, kas dažnai nematoma, kuria didžiausią pokytį. Visuomenės sveikatos biurai prisideda prie savivaldybės gyventojų sveikatos pamato – kasdienių pasirinkimų. Biurai, pasitelkdami duomenis, prevencijos priemones ir darbą su bendruomenėmis, kuria pokyčius savivaldybėse, o svarbiausi pokyčio „įrankiai“ yra patys specialistai.“

Konferencijoje „HI 2030: Kaip stiprinti visuomenės sveikatos specialistų prestižą?“ susitiko sveikatos politikos formuotojai, savivaldybių ir visuomenės sveikatos biurų atstovai, gydymo įstaigų vadovai, akademinės bendruomenės nariai, studentai ir inovacijų kūrėjai. Plačiau su konferencijos metu aptartais iššūkiais ir sprendimais kviečiame susipažinti čia.

Nuotraukų autorius – Augustinas Žukovas.