Liepos 25-oji – Pasaulinė skendimo prevencijos diena: daugumos nelaimių galima išvengti

Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 140 žmonių – tai vienas didžiausių skendimų rodiklių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Liepos 25-ąją minint Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, Higienos institutas primena, kad daugumos šių nelaimių buvo galima išvengti.

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2021–2025 m. Lietuvoje nuskendo 698 žmonės, vidutiniškai 140 žmonių kasmet. Iš jų 572 asmenys (82 proc.) paskendo atsitiktinai, 114 asmenų (16,3 proc.) paskendo dėl nenustatytų priežasčių, o 12 asmenų (1,7 proc.) nusiskandino arba buvo tyčia paskandinti.

Per penkerius metus tarp nuskendusiųjų buvo 32 vaikai nuo 1 iki 17 metų. Vyrai skendo beveik keturis kartus dažniau nei moterys – per šį laikotarpį nuskendo 549 vyrai ir 149 moterys. Daugiausia – pusė visų nuskendusiųjų – buvo 45–69 metų amžiaus.

2025 m. Lietuvoje atsitiktinai paskendo 103 žmonės – 25 mažiau nei 2024 m. Tarp jų buvo 6 vaikai. Vis dėlto Lietuva išlieka tarp ES valstybių, kuriose atsitiktinių paskendimų rodiklis yra vienas didžiausių – pagal paskendimų skaičių 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima antrą vietą po Latvijos.

Daugumos nelaimių galima išvengti

Viena svarbiausių skendimų priežasčių Lietuvoje išlieka alkoholio vartojimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, vidutiniškai 57 proc. nuskendusiųjų kraujyje buvo rasta alkoholio. Apsvaigę žmonės dažniau pervertina savo galimybes, neįvertina pavojų ir elgiasi rizikingai.

Skendimų prevencija prasideda nuo atsakingo elgesio. Svarbu maudytis tik saugiose, tam pritaikytose vietose, niekada nesimaudyti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, nešokinėti į nežinomą vandens telkinį, stebėti oro sąlygas ir neplaukti už maudymosi vietą žyminčių ženklų. Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir tuo metu, kai jie nesimaudo.

Kaip elgtis vandenyje, atsidūrus pavojingoje situacijoje?

Net ir laikantis visų saugumo taisyklių, vandenyje gali nutikti netikėtų situacijų. Svarbiausia – nepanikuoti, stengtis išlikti ramiems ir taupyti jėgas.

Jei plaukiant sutraukė mėšlungis, pirmiausia rekomenduojama atsigulti ant nugaros ir nepanikuoti. Sutrauktą raumenį reikėtų atsargiai ištempti – pavyzdžiui, jei mėšlungis sutraukė blauzdą, kelį pritraukti prie pilvo ir stipriai patraukti pėdą į save, o jei šlaunį – ištiesinti koją ir, priklausomai nuo sutrauktų raumenų, pėdą lenkti į save arba stumti į priekį. Užspringus vandeniu taip pat reikėtų apsiversti ant nugaros ir iškosėti vandenį. Pajutus nuovargį, verta trumpam pailsėti gulint ant nugaros ir tik atgavus jėgas tęsti kelią į krantą.

Patekus į stiprią srovę jūroje ar upėje nereikėtų kovoti su vandeniu. Baltijos jūroje patekus į atsitraukiančios bangos srovę pirmiausia rekomenduojama plaukti lygiagrečiai krantui, kol pavyks iš jos išplaukti, ir tik tada grįžti į krantą. Upėje stiprios srovės atveju patariama plaukti pasroviui, įstrižai artėjant prie vidinio upės vingio kranto, kur srovė paprastai būna silpnesnė.

Jei įkritote į šaltą vandenį, stenkitės laikyti galvą virš vandens, o įsipainioję į vandens augalus venkite chaotiškų judesių – atsargiai išsilaisvinkite rankomis. Atsidūrus vandenyje su drabužiais, pirmiausia nusispirkite batus ir nusivilkite sunkiausius drabužius, kurie trukdo judėti.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

Pamatę skęstantį žmogų, sušukite skęstančiajam, kad jį matote, skubate į pagalbą, ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, trumpai ir aiškiai nupasakokite situaciją. Jei aplinkui yra žmonių – pakvieskite į pagalbą, pasiskirstykite pareigomis.

Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, yra fiziškai stipresnis už skęstantįjį.

Saugiausias gelbėjimo būdas – paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Pabandykite pasiekti skęstantįjį susikibę rankomis į „gyvąją grandinę“. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį ir pan.

Jei, kritiškai įvertinę susidariusią situaciją, nusprendžiate plaukti skęstančiojo link, su savimi būtinai turėkite kokį nors plūduriuojantį daiktą, į kurį panikos apimtas skęstantysis galėtų įsikibti.