Lietuvoje jau penkerius metus teikiamos nemokamos psichologinių krizių valdymo paslaugos

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras primena, kad Lietuvoje jau penkerius metus teikiamos nemokamos psichologinių krizių valdymo paslaugas. Jas sudaro:

• Psichologinių krizių pagalbos centras, kuris pasiekiamas nemokamu tel. 1815;
• 3 mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos (toliau  – Mobili krizių komanda).

Per penkerius metus Mobilių krizių komandų paslaugos suteiktos 218 kriziniais atvejais visoje Lietuvoje, šias paslaugas gavusių asmenų skaičius – 4 933.

Kada ir kam teikiamos psichologinių krizių valdymo paslaugos?

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos nutikus ūmiai psichologinei krizei, kuri apibrėžiama, kaip staigi, intensyvi psichologinio diskomforto būsena, kai žmogus patiria didelę įtampą, nerimą, pasimetimą, bejėgiškumą, beviltiškumą, baimę ar kitus stiprius jausmus, kurie trukdo normaliai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Psichologinės krizės metu įprasti būdai, kuriais žmogus paprastai įveikia sunkumus, gali pasirodyti nepakankami ar neveiksmingi. Tai natūrali reakcija į neeilinę situaciją, kai emociniai ir psichologiniai resursai laikinai išsenka. Tokiu metu ypač svarbu laiku sulaukti profesionalios pagalbos, kuri padėtų atkurti vidinę pusiausvyrą ir rasti kelią iš krizinės situacijos, todėl kviečiame naudotis valstybės suteikta galimybe kreiptis nemokamos pagalbos į Psichologinių krizių pagalbos centrą tel. 1815.

Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos, kai artimasis giminaitis, bendradarbis ar kitas susijęs emociniais ryšiais asmuo:
- patiria ūmią psichikos būklę, iškreiptai suvokia ir (ar) praranda racionalų ryšį su realybe;
- patiria smurtinę mirtį, nusižudo arba bando žudytis;
- staiga miršta ar patiria terminalinę būklę dėl kitų priežasčių;
- yra nukentėjęs per nelaimingą atsitikimą, kuriame sužeistas ar žuvo žmogus, yra įtariamas tokio atsitikimo kaltininkas ar kitaip emociškai paveiktas to, kas įvyko, aplinkybių;
- tapo smurtinio nusikaltimo, kuriame sužeistas ar žuvo artimasis giminaitis, liudininku ar yra kitaip emociškai paveiktas tokio krizinio įvykio;
- tampama nelaimingo atsitikimo ar žmogaus mirties liudininku (-ais);
- dėl krizinio įvykio sukeltų pasekmių jaučiamas į konkretų asmenį ar asmenų grupę nukreiptas itin didelis neigiamas visuomenės, socialinių tinklų ir (ar) žiniasklaidos dėmesys.

Kaip veikia Mobilios krizių komandos?

• operatyvumas ir reagavimas į krizinį įvykį: pagrindinis Mobilios krizių komandos veiklos principas yra greitas reagavimas. Kai įvyksta krizinis įvykis, sukeliantis didelį emocinį sukrėtimą, svarbu, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau, siekiant išvengti ilgalaikių psichologinių traumų;
• iškvietimas: organizacijų, bendruomenių atstovai ar šeimos nariai įvykus krizinei situacijai kviečiami skambinti į Psichologinių krizių pagalbos centrą nemokamu tel. 1815. Konsultacijos metu profesionalūs psichologai, psichoterapeutai suteiks pirmąją psichologinę konsultaciją, psichologinių krizių valdymo konsultaciją, informaciją ir (ar) nukreipimą. Tačiau tuo atveju, jei  konsultacijos metu bus įvertintas poreikis Mobilios krizių komandos pagalbai ji bus pradėta organizuoti Psichologinių krizių valdymo paslaugų organizavo tvarkos apraše nustatytais terminais ar paslaugų gavėjo nurodytu jam tinkamu laiku;
• krizinio įvykio paveiktas daugiau nei vienas asmuo: Mobiliosios krizių komandos organizuojamos tada, kai krizė paveikia daugiau nei vieną asmenį – tai gali būti šeima, organizacija, bendruomenė, gyventojų grupė ir pan.;
• atvykimas į vietą: skirtingai nuo įprastų psichologinių konsultacijų kabinete, Mobiliosios krizių komandos atvyksta į įvykio vietą – tai gali būti darbo vieta, bendruomenė, mokykla, medicinos, socialinių paslaugų ar švietimo įstaiga, šeimai tinkama vieta ar kita aplinka, kurioje įvyko krizė. Dėl Mobilios krizių komandos atvyko galimybių su Jumis susisieks Mobilios krizių komandos vadovas bei suderins tinkamą laiką ir vietą atvykimui ir paslaugų teikimui;
• krizės intervencija: Mobilios krizių komandos teikia grupines konsultacijas, individualias konsultacijas labiausiai paveiktiems asmenims, psichoedukaciją apie streso poveikį, galimas psichofiziologines reakcijas, savižudišką elgesį, potrauminio streso sutrikimo reiškinį ir šių reiškinių prevenciją; motyvavimą priimti pagalbą; vadybinę ir komunikacinę pagalbą, kuria siekiama padėti geriau suprasti krizinio įvykio sukeltas pasekmes ir riziką bei galimybes jas mažinti ir pan.;
• krizės postvencija: Mobilios krizių komandos ne tik padeda suvaldyti ūminę krizę, bet ir užsiima postvencija, kuri apima paveiktų asmenų tęstinės pagalbos poreikių nustatymą; tarpininkavimą ir asmenų motyvavimą kreiptis dėl tolimesnės psichologinės pagalbos, esant poreikiui gali teikti iki 5 tęstinių individualių ir (ar) grupinių konsultacijų;
• sisteminė pagalba: pagalba teikiama ne tik tiesiogiai paveiktiems asmenims, bet ir tiems, kas su jais bendrauja (pvz., mokyklos atveju – mokytojams, administracijai, tėvams). Gali būti teikiamos konsultacijos organizacijų vadovams, krizių valdymo komandoms, padedant sukurti krizės (-ių) valdymo veiksmų planą bei efektyviai valdyti krizinę situaciją ir palaikyti bendruomenės, organizacijos psichologinę gerovę;
• regioninis veikimas: Mobilios krizių komandos veikia regioniniu principu, kad pagalba būtų kuo greičiau pasiekiama visoje šalyje. Lietuvoje veikia 3 Mobilios krizių komandos: Rytų, Vidurio ir Vakarų regionuose, esant poreikiui ar didesniam krizinio įvykio mastui, ar daugiau paveiktų asmenų, gali būti pasitelktos kelios Mobilios krizių komandos;

Psichologinių krizių pagalbos centro (tel. 1815) konsultantai ir Mobilių krizių komandų nariai yra profesionalūs, ilgametę patirtį turintys psichologai ir psichoterapeutai, kurie specializuojasi krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Tad skatinama ir kviečiame kreiptis reikalingos pagalbos.

Plačiau apie Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobilių krizių komandų paslaugas prašome skaityti čia.