Naujos profesinės rizikos namų slaugoje: kaip atpažinti ir užkirsti kelią

Rugpjūčio 21 d. Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centras (PASC) surengė seminarą miestelių ir kaimų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Renginys tapo erdve dalytis žiniomis, realiomis kasdienybės patirtimis ir diskutuoti apie tai, kaip užtikrinti saugesnį darbą paciento namuose.

Ypatinga slaugytojo misija

Slaugytojo darbas paciento namuose – ypatinga misija, reikalaujanti ne tik profesinių įgūdžių, bet ir kantrybės, ištvermės ir nuoširdaus rūpesčio. Kiekvienas vizitas tampa unikaliu iššūkiu, kupinu žmogiškojo ryšio, o kartu ir įvairių pavojų, ypač atokiose Lietuvos vietovėse.

Pranešime „Naujos profesinės grėsmės namų slaugoje: rizikų įžvalgos ir prevencijos metodika“ PASC Profesinės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Pilipavičienė aptarė pavojus, su kuriais slaugytojai susiduria paciento namuose, ir pristatė praktinius būdus, kaip sumažinti rizikas. Šio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Tamašauskaitė pranešime „Ambulatorinės slaugos rizikos paciento namuose: kylantys iššūkiai ir jų valdymas“ pristatė darbo atvejus ir organizacinius sprendimus, padedančius palengvinti slaugytojų kasdienybę. Pranešėja taip pat supažindino su Profesinės rizikos vertinimo įrankiu OiRA, skirtu bendrosios praktikos slaugytojų darbui ir slaugai namuose. OiRA padeda sistemingai įvertinti profesinę riziką ir parinkti tinkamas prevencijos priemones.

Kupina rizikų slauga kaimo vietovėse

Po pranešimų vykusią diskusiją „Geroji patirtis asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ moderavo PASC Profesinės sveikatos skyriaus vadovas Erikas Mačiūnas. Joje dalyviai atvirai dalijosi patirtimis: kaimo vietovėse slauga tampa itin sudėtinga – dažnai neveikia ryšys, slaugytojai lieka vieni ekstremaliose situacijose, susiduria su agresyviais gyvūnais ar patys kilnoja sunkius ligonius be pagalbinių priemonių. Tokios sąlygos ne tik apsunkina darbą, bet ir kelia tiesioginę grėsmę sveikatai bei saugumui.

Seminare pabrėžta, kad pagrindinės rizikos kyla dėl nepritaikytos namų aplinkos, infekcijų grėsmės, emocinio krūvio ir didelių fizinių apkrovų. Prevencijai siūlyta užtikrinti patikimą ryšį naudojant atsargines priemones ar iš anksto sutartas procedūras, pavojingose vietose slaugytojus siųsti dirbti poromis, keliones planuoti taip, kad būtų išvengta nesaugių maršrutų ar tamsaus paros meto. Akcentuota, jog darbuotojai turi teisę atsisakyti paslaugos, jei paciento aplinka yra nesaugi, o pacientų artimieji privalo pasirūpinti tinkama gyvūnų priežiūra. Siekiant mažinti ergonominius sunkums, rekomenduota slaugytojus aprūpinti pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip keltuvai, slystančios paklodės ar specialios kuprinės. Transporto klausimas taip pat įvardytas kaip itin svarbus – saugus tarnybinis automobilis arba kompensacija už keliones turėtų būti būtina darbo sąlyga, užtikrinanti slaugytojų fizinį ir emocinį saugumą.

Dalyvių įvairovė leido pažvelgti į situaciją skirtingais kampais

Seminare dalyvavo 24 sveikatos priežiūros įstaigų atstovai iš įvairių Lietuvos regionų – nuo rajonų centrų iki mažų miestelių ir kaimų. Tarp jų – Jonavos, Baisogalos, Kretingos, Vilkijos, Druskininkų ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrai, Panevėžio rajono poliklinika, Kelmės rajono Šaukėnų ambulatorija ir kitos įstaigos. Dalyvių įvairovė leido pažvelgti į situaciją skirtingais kampais ir pasidalyti praktiniais sprendimais.

Baigiamojoje seminaro dalyje akcentuota, kad rizikos, kurių nestinga slaugant paciento namuose, gali būti valdomos. Tinkamas pasirengimas, organizacinis palaikymas, pacientų artimųjų atsakomybė, pagalbinės priemonės ir tokie įrankiai kaip OiRA sudaro sąlygas kurti saugesnę darbo aplinką slaugytojams, dirbantiems atokiose vietovėse.