Pagrindinės vaikų patirtų traumų vietos išlieka namai ir viešosios erdvės
Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus vaikų, kuriems diagnozuotos traumos ar apsinuodijimai (S00–T98), sergamumo rodiklis sumažėjo – nuo 179,3 atvejų 1000 gyventojų (2019 m.) iki 174 atvejų (2024 m.). Taip pat 2024 m. mažiau fiksuota ir vaikų hospitalizacijos dėl traumų ar apsinuodijimų (S00–T98) atvejų – 5 888, tai 472 atvejais mažiau nei 2019 m. O vaikų, kurie buvo gydomi ambulatoriškai dėl traumų ar apsinuodijimų, (S00–T98) atvejų skaičius padidėjo nuo 79 533 (2019 m.) iki 88 182 (2024 m.).
Analizuojant vaikus pagal amžių, matoma tendencija, kad 15–17 m. amžiaus grupės vaikų, tenkančių 1 000 gyv., rodiklis tiek 2019 m., tiek 2024 m. buvo didžiausias, o ambulatorinių ligonių, tenkančių 1 000 gyv., didžiausi rodikliai lyginamuoju laikotarpiu išlieka 10–14 m. amžiaus grupėje.
Tiek stacionarizuotų, tiek ambulatorinių traumų atvejai 0–17 metų amžiaus grupėje dažniausiai susiję su nukritimais (W00–W19), negyvų mechaninių jėgų poveikiu (W20–W49), gyvų jėgų sukeltu mechaniniu poveikiu (W50–W64) ir transporto įvykiais (V00–V99). Analizuojant šios amžiaus grupės duomenis pagal lytį, nustatyta, kad berniukai traumas patiria dažniau nei mergaitės. Pagrindinės traumų vietos išlieka namai ir viešosios erdvės, tokios kaip mokyklos ar žaidimų aikštelės.
Kuo vyresni vaikai, tuo dažniau apsinuodijimai, dėl kurių patenkama į ligoninę, yra susiję su sąmoningu vartojimu, pvz., apsinuodijama narkotikais, psichotropiniais vaistais ar alkoholiu. Jaunesnių vaikų apsinuodijimai dažniau susiję su netyčiniu kontaktu, pvz., su pesticidais, plovikliais ar vaistais, pasiektais be priežiūros.
Plačiau infografike.
Atnaujinimo data: 2026-02-21 16:39:10