Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono vadovas kviečia imtis veiksmų kovojant su karščiu

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono direktorius dr. Hanso Henri P. Kluge praneša apie ekstremaliai karštą vasarą Europoje. Didžiuliai Europos regiono plotai kenčia nuo žiaurių gaisrų ir rekordiškai aukštos temperatūros. Klimato kaita nėra naujiena, tačiau jos pasekmės kasmet vis stiprėja ir yra pražūtingos.

Karštis žudo – teigia PSO Europos regiono direktorius savo pranešime. Per pastaruosius dešimtmečius šimtai tūkstančių žmonių mirė dėl užsitęsusių didelio karščio bangų ir miškų gaisrų. Šiais metais vien Ispanijoje ir Portugalijoje per karščius mirė daugiau nei 1700 žmonių. Miškų gaisrai gerai žinomi dėl savo pražūtingų padarinių Pietų Europoje ir net Skandinavijos šalyse, o liepos pabaigoje Londone gaisrai sunaikino 41 namą.

Ekstremalaus karščio poveikis dažnai pablogina jau esamus sveikatos sutrikimus. Šilumos smūgis ir kitos sunkios hipertermijos formos – neįprastai aukšta kūno temperatūra – sukelia kančias ir ankstyvą mirtį. Ypač didelė rizika yra kūdikiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

PSO Europos regioninio biuro parengtos rekomendacijos padeda nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms iš esmės pasiruošti ekstremaliems karščiams. Įgyvendinami suplanuoti veiksmai, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo karščio, išgelbėti gyvybes ir sustiprinti visuomenės atsparumą karščiui. Visuomenei ir medicinos darbuotojams pateikiami praktiniai patarimai, kokių priemonių reikėtų imtis tvyrant karščiui ir kaip padėti pacientams ligoninėse ir kitose priežiūros įstaigose, įskaitant senyvo amžiaus žmonių globos namus.

Keletas svarbių patarimų, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo karščio poveikio:

• Kuo mažiau būkite karštyje, taip pat ir nakties metu, jei temperatūra ekstremaliai aukšta net ir naktį; venkite didelio fizinio krūvio.
• Užtikrinkite, kad karščio metu vaikai ir gyvūnai nebūtų palikti uždarytose transporto priemonėse.
• Neleiskite kūnui perkaisti ir dehidratuoti. Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius, naudokite lengvą patalynę, maudykitės vėsiame duše ar vonioje ir reguliariai gerkite, tačiau venkite alkoholio, kofeino ir saldžių gėrimų. Pagal poreikį ir galimybes, stenkitės 2–3 valandas per dieną praleisti vėsioje vietoje.
• Laikykite savo namus vėsiai. Vėdinimui naudokite naktinį orą, dienos metu užtraukite užuolaidas ar žaliuzes, kad atvėsintumėte savo namus ir sumažintumėte šilumos apkrovą.
• Kreipkitės į gydytoją, jei sergate lėtine liga arba vartojate daug vaistų. Jei pajutote galvos svaigimą, silpnumą ar nerimą, jaučiate stiprų troškulį ir galvos skausmą, nedelsiant persikelkite į vėsesnę vietą.
• Padėkite kitiems, pasidomėkite šeimos narių, draugų savijauta ir ypač atkreipkite dėmesį į vienišus vyresnio amžiaus žmones.

Pastarųjų savaičių įvykiai dar kartą rodo, kad reikalingi visos Europos veiksmai kovojant su klimato kaita – visa apimančia mūsų laikų krize, kuri kelia grėsmę ir asmens sveikatai, ir visam žmonijos egzistavimui. Kad tai įvyktų, vyriausybės turi parodyti politinę valią ir tikrą lyderystę, įgyvendindamos pasaulinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Užuot tuščiai kalbėjus, būtina glaudžiai bendradarbiauti ir imtis atitinkamų veiksmų.

Praėjusiais metais Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje pradėta įgyvendinti 26-tosios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) Sveikatos programa. Joje sveikatos sistemos raginamos prisiimti atsakomybę didinant atsparumą klimato kaitai ir kovojant su ja. PSO Europos valstybės narės jau įrodė, kad gali dirbti kartu sprendžiant neatidėliotinas grėsmes visuomenės sveikatai. PSO Europos regiono direktorius dr. Hanso Henri P. Kluge mano, jog atėjo laikas tai padaryti dar kartą, stiprinant įvairių ministerijų ir šalių tarpusavio bendradarbiavimą tam, kad būtų išspręstos pagrindinės klimato kaitos priežastys, priimant išmintingus ir ilgalaikius sprendimus dėl bendros žmonijos gerovės.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, kreipdamasis į vadovus iš daugiau nei 40 šalių per Petersbergo klimato dialogą Berlyne, įspėjo: „Turime pasirinkimą − kolektyviniai veiksmai arba kolektyvinė savižudybė. Viskas mūsų rankose“. Milijonai Europos gyventojų, šiuo metu kenčiančių nuo karščio, neabejotinai sutiktų su šiais žodžiais.

Plačiau https://www.who.int/publications/i/item/WHO-EURO-2011-2510-42266-58691.