Paskelbta 2022–2023 m. Europos hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimo ataskaita

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pristatė 2022–2023 m. vykdyto Hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimo Europos aktyvaus gydymo ligoninėse (HAI-PPS) rezultatų ataskaitą.

Tai jau trečiasis visoje Europoje pagal vienodą metodiką atliktas tokio pobūdžio tyrimas, kuriame šį kartą dalyvavo 28 ES/EEE šalys ir trys Vakarų Balkanų šalys (Kosovas, Juodkalnija ir Serbija). Į galutinę analizės imtį buvo įtraukti 309 504 pacientai iš 1 332 ligoninių. Nustatytas hospitalinių infekcijų paplitimas ES/EEE šalyse – 6,8 proc. Šis rodiklis svyravo nuo 3,1 iki 13,8 proc. Iš visų 22 806 ES/EEE šalyse užregistruotų hospitalinių infekcijų, dažniausios kvėpavimo takų infekcijos (29,3 proc., įskaitant pneumoniją, COVID-19 ir kitas apatinių kvėpavimo takų infekcijas), šlapimo takų infekcijos (19,2 proc.), operacinių žaizdų infekcijos (16,1 proc.), kraujo infekcijos (11,9 proc.) ir virškinimo trakto infekcijos (9,5 proc.).

ES/EEE bent vieną antimikrobinį vaistą gavo 35,5 proc. pacientų (intervale nuo 20,8 iki 56,5 proc.).

Visa ataskaita anglų kalba čia.

Pirmą kartą bendra ataskaita papildyta kiekvienos šalies pagrindinių rezultatų suvestinėmis (angl. fact – sheet). Iš Lietuvos suvestinės matyti, kad:

• hospitalinių infekcijų paplitimo vidurkis mažesnis už ES/EEE vidurkį ir siekia 4 proc. (ES/EEE – 6,8 proc.), tačiau po validacijos koreguotas vidurkis buvo 7,6 proc. (tai rodo, kad hospitalinės infekcijos ne visose Lietuvos ligoninėse yra identifikuojamos);
• kai kurie infekcijų prevencijos ir kontrolės užtikrinimą atspindintys indikatoriai yra gerokai mažesni už ES/EEE vidurkį:
• infekcijų kontrolės specialistų etatų skaičius – 0,38 et./250 lovų (ES/EEE – 1,25);
• ištirtų kraujo kultūrų skaičius vienas žemiausių – 12,4/1000 lovadienių (ES/EEE – 44,7);
• gydymo metu peržiūrėti ir pakeisti antibiotikai – 11,7 proc. (ES/EEE – 19,5 proc.).

Lietuvos suvestinė anglų kalba čia.

Šio tyrimo rezultatai bus pristatyti birželio 4 d. vyksiančioje kasmetinėje Higienos instituto organizuojamoje konferencijoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigų antimikrobinio atsparumo stiprinimui skiriamas didelis dėmesys. Lietuva šiuo metu įgyvendina Europos Komisijos finansuojamą projektą „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas”, kurio vertė siekia 4,4 mln. eurų, taip pat dalyvauja Europos Komisijos remiamame bendrųjų veiksmų projekte šioje srityje.

„Vykdomi mokymai gydymo įstaigų infekcijų kontrolės specialistams, tobulinami veiklos algoritmai, skirti valdyti hospitalines infekcijas, peržiūrimi gydymo įstaigų saugą reglamentuojantys teisės aktai“, – sako A. Ščeponavičius.

Remdamasis 2022–2023 m. PPS rezultatais, ECDC parengė ir keletą infografikų anglų kalba:

Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos – grėsmė pacientų saugai Europoje;

Antimikrobinių vaistų vartojimas Europos ligoninėse;

Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos Europos ligoninėse 2022–2023 m.;

Antimikrobinių vaistų vartojimas Europos ligoninėse 2022–2023 m. (infekcijos ir antimikrobiniai vaistai);

Hospitalines infekcijas sukėlusių mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams vaistams.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Augustė Šalnaitė tel. + 370 649 51 346 ar el. paštu [email protected].