Šalies savivaldybėse nemažėja išvengiamų hospitalizacijų netolygumai

Higienos institutas pristato išvengiamų hospitalizacijų rodiklius Lietuvoje 2023 metais. 

Išvengiamos hospitalizacijos (HI) – tai hospitalizacijos dėl ambulatoriškai valdomų ligų arba ambulatorinei priežiūrai jautrių būklių, kurios gali būti išgydomos teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pirminiame lygyje, tuo pačiu sutaupant brangaus gydymo stacionarinėse įstaigose išlaidas. IH laikomos ir vienu iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių. IH stebėsena vykdoma ir rodikliai skaičiuojami remiantis atnaujinta metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-2893 „Dėl Išvengiamų hospitalizacijų rodiklių sąrašo ir išvengiamų hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

IH skaičius Lietuvoje 2023 m., palyginti su 2018 m., yra mažesnis apie 1,3 karto. 2020–2021 m. daugumos IH rodikliai mažėjo, tačiau nuo 2022 m. vėl stebimas didesnis užregistruotų IH atvejų skaičius – bendras visų IH rodiklis 2022–2023 m. padidėjo 16,1 proc. 2023 m. iš viso buvo užregistruota daugiau nei 59,5 tūkst. IH atvejų, 1 000-čiui gyventojų teko 20,9 atvejų (2022 m. – daugiau nei 50,5 tūkst. IH, 1 000-čiui gyventojų teko 18 atvejų). IH sudarė 13,4 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare, išskyrus dienos stacionarą, atvejų. Reikėtų paminėti, kad nemažėja netolygumai tarp savivaldybių – rodikliai atskirose savivaldybėse skiriasi kelis kartus.

Didžiausią dalį tarp IH pagal ligų grupes (priežastis) sudarė IH dėl stazinio širdies nepakankamumo (23,8 proc.), vaikų ausų, nosies ir gerklės infekcijų (12,9 proc.), pneumonijos (12,1 proc.), pielonefrito (11,7 proc.), hipertenzijos (7,9 proc.) ir cukrinio diabeto (7,7 proc.).

Vaikų grupėje (1–17 metų) dažniausia IH priežastis – ausų, nosies ir gerklės infekcijos (7 661 atvejis). Taip pat buvo nemažai IH dėl epilepsijos (1 577 atvejai), pneumonijos (1 560 atvejų), vakcinomis valdomų ligų (1 088 atvejai) ir pielonefrito (1 047 atvejai). Rečiausia vaikų IH priežastis – geležies stokos anemija (51 atvejis).

Darbingo amžiaus gyventojų grupėje (18–64 metų) dažniausios IH priežastys – cukrinis diabetas (2 310 atvejų), pielonefritas (1 790 atvejų), stazinis širdies nepakankamumas (1 670 atvejų), kiek rečiau užregistruota IH dėl hipertenzijos (1 466 atvejai), pneumonijos (1 457 atvejai) ir opinės ligos (927 atvejai). Mažiausia IH užregistruota dėl burnos ir (ar) dantų ligų (15 atvejų) bei vakcinomis valdomų ligų (67 atvejai).

65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje dažniausia IH priežastis buvo stazinis širdies nepakankamumas (12 489 atvejai). Taip pat nemažai IH užregistruota dėl pneumonijos (4 153 atvejai), pielonefrito (4 098 atvejai) ir hipertenzijos (3 208 atvejai). Rečiausios IH priežastys – moters dubens organų uždegiminės ligos (25 atvejai), vakcinomis valdomos ligos (20 atvejų), burnos ir (ar) dantų ligos (12 atvejų).

Atsižvelgiant į IH rodiklius pagal amžių ir priežastį, daugiausiai IH užregistruota 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje –  dažniausiai šio amžiaus gyventojai gulėjo ligoninėje dėl stazinio širdies nepakankamumo (21,6 atvejų 1 000-čiui gyventojų), pneumonijos (7,2 atvejų 1 000-čiui gyventojų) ir pielonefrito (7,1 atvejų 1 000-čiui gyventojų). Aukšti yra ir vaikų IH dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų rodikliai (15,8 atvejų 1 000-čiui vaikų).

Pagrindinė informacija apie IH skelbiama infografike „Išvengiamos hospitalizacijos Lietuvoje 2023 m.“

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Jaselionienė el. p. [email protected].