Pristatome Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro patirtį teikiant paslaugas asmenims, kurių artimieji nusižudė

Savižudybė – sudėtingas ir kompleksinis reiškinys, paveikiantis nusižudžiusiojo asmens artimuosius bei visuomenę. Tyrimai rodo, kad kiekviena artimo žmogaus savižudybė gali tiesiogiai paveikti nuo 6 iki 10 žmonių – sutuoktinius, tėvus, vaikus, giminaičius, artimus draugus ir kitus, kurie patiria stiprų sielvartą. Profesorės J. Cerel ir jos kolegų 2018 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas, skirtas įvertinti, kiek žmonių gali būti paveikti vienos savižudybės, atskleidė, kad savižudybė gali padaryti poveikį iki 135 žmonių, kurie pažinojo asmenį.

Artimojo savižudybė yra savižudybės riziką didinantis veiksnys. Tai reiškia, kad asmenims, išgyvenusiems artimojo savižudybę, gali dažniau kilti mintys apie savižudybę ar mėginti nusižudyti. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad po artimojo savižudybės asmuo jaučia stipresnius praradimo, liūdesio, vienatvės ir kitus jausmus dėl egzistuojančių kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, stigmos bei išgyventos traumos padarinių. Todėl ypač svarbu, kad nusižudžiusiųjų artimieji gautų reikiamą pagalbą ir paramą. 

Lietuvoje savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (VSB) atlieka svarbų vaidmenį, vykdant savižudybių prevenciją bei teikiant psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas. Dirbant šiose srityse kyla ir nemažai iššūkių. Tad Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, teikiantis metodinę pagalbą savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistams, nori paskatinti VSB dalytis savižudybių prevencijos gerosios patirties pavyzdžiais. Šį kartą Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė dalijasi įžvalgomis dėl paslaugų teikimo nusižudžiusiųjų artimiesiems Kauno mieste.

– Kokias veiklas, skirtas nusižudžiusiųjų artimiesiems, organizuojate?

– Šiuo metu didesnė dalis suplanuotų Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio įgyvendinamų priemonių (kurias įgyvendiname VSB) orientuotos į pagalbos teikimą nusižudžiusiųjų artimiesiems. Kauno miesto savižudybių prevencijos modelyje teikiama atvejo vadyba, skubi psichologinė pagalba, psichoterapinės konsultacijos ir savitarpio pagalbos grupės. Visos paslaugos skirtos asmenims, kurių artimieji išgyvena savižudybės krizę, ir kitiems asmenims, esantiems savižudybės krizėje. Esame organizavę mokymus: „Kaip atsitiesti po artimojo savižudybės?“, taip pat „Mano artimasis galvoja apie savižudybę: ką daryti?“ ir panašius mokymus, kurie padėtų artimiesiems atpažinti savižudybės ženklus ir suteiktų informaciją, kaip reaguoti ir organizuoti pagalbą.

– Kokius viešinimo metodus ar strategijas naudojate, kad pasiektumėte nusižudžiusiųjų artimuosius ir suteiktumėte jiems pagalbą?

– Kauno VSB nusižudžiusiųjų artimuosius bando pasiekti per socialinius tinklus, straipsnius žiniasklaidoje ir organizuojamus viešus renginius.

Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimas (rugsėjo 10 d.) yra viena iš Kauno VSB prioritetinių viešinimo priemonių. Kauno VSB organizuoja įvairius renginius bei akcijas Savižudybių prevencijos dienai paminėti ir visą rugsėjo mėnesį kviečia žmones įsitraukti į skirtingo tipo veiklas, skirtas atkreipti dėmesį į savižudybių problematiką. Dažnai renginių gausa nesibaigia tik rugsėjo mėnesį, renginiai tęsiami ir spalio mėnesį, kuris yra Psichikos sveikatos mėnuo.

Minėtai Savižudybių prevencijos dienai skirtos socialinės akcijos metu Kauno miesto gatvėmis vaikšto statistai, apsirengę tamsiais kostiumais ir dalina informacinę medžiagą miestiečiams. Šia akcija siekiama atkreipti miestiečių dėmesį į savižudybės rizikoje esančius žmones ir iššaukti dialogą šia tema. Taip pat Kauno VSB yra keletą kartų organizavęs savižudybės prevencijai skirtus meninius pasirodymus Kauno miesto erdvėse, kuriuos atliko šokio teatras „Aura“. Be to, nuolatos organizuojamos kino filmų peržiūros aktualia savižudybių ar psichikos sveikatos tema, po kurių vėliau visada vyksta terapinis pokalbis su psichologu. Tokie renginiai atkreipia kauniečių dėmesį.

Kauno VSB specialistai viešina informaciją, susijusią su savižudybių prevencija, įsigydami reklamines paslaugas, reklamuoja lauko stenduose, autobusų stotelėse, LED ekranuose – 10 sek. vaizdo klipus.

Daugiau apie vykusius Kauno VSB renginius ir akcijas:

• Nuo ko prasideda kelias emocinės tolerancijos link?
• Kauno gatvėse – dešimtys tamsių žmonių siluetų su ypatinga žinute

– Kaip bendradarbiaujate su kitomis organizacijomis ar institucijomis, teikiančiomis pagalbą nusižudžiusiųjų artimiesiems? Kokie bendri projektai ar iniciatyvos vykdomos?

Organizuojame susitikimus, siunčiame ir dalijamės aktualia informacija. Taip pat nuolat organizuojame mokymus specialistams.

Manau, kad vienas iš efektyviausių metodų pasiekti artimuosius – tai glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pvz., policijos pareigūnai suteikia nusižudžiusiųjų artimiesiems informaciją (įteikia mūsų įstaigos parengtus lankstinukus) apie teikiamos pagalbos galimybes. Taip pat viena iš Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio svarbių dalių yra atvejo vadybininkai, kurie teikia paslaugas artimiesiems.

Atvejo vadybininkai gauna informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų apie jų teikiamas paslaugas ir toliau, įvertinę situaciją, organizuoja pagalbą artimiesiems. Manau, kad nuosekli informacijos sklaida ir bendradarbiavimas su kitų institucijų atstovais padeda laiku pasiekti artimuosius.

– Kokius iššūkius teko įveikti įgyvendinant iniciatyvas ir kaip jums tai pavyko?

– Kartais sudėtinga pritraukti į tam tikras veiklas nusižudžiusių asmenų artimuosius, ypač, jei jos yra labai specifiškos, t. y. skirtos tik jiems. Taip pat pastebime, kad vis dar vyrauja stigma, nusistatymai pagalbos priėmimo atžvilgiu ir dėl nusižudžiusiųjų artimųjų sudėtingų patiriamų emocijų nėra paprasta juos pritraukti į veiklas. Kartais susiduriame su sunkumais, rinkdami artimuosius į veiklas: savitarpio pagalbos grupes ar mokymus.  Ir nors gyventojų mūsų mieste yra pakankamai didelis skaičius, specializuotos ir tikslinės veiklos ne visada sulaukia labai didelio susidomėjimo.

Mano pasiūlymas – reiktų planuoti ir užtikrinti individualių veiklų prieinamumą artimiesiems (individualios atvejo vadybininko, psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos) arba pritaikyti paslaugų spektrą platesnei asmenų grupei (planuoti mokymus neišsiskiriant tik artimųjų) arba planuoti veiklas specifiškai, atsižvelgiant į poreikius (nuotoliu ar kitais būdais).

– Kokiu būdu gaunate grįžtamąjį ryšį dėl teikiamų paslaugų?

– Savitarpio pagalbos grupių pabaigoje mes prašome užpildyti grįžtamojo ryšio anketą. Taip pat remiamės specialistų, teikiančių paslaugas, įžvalgomis susitikimuose ir supervizijose. Kartą per ketvirtį organizuojame susitikimus su atvejo vadybininkais ir kartą per mėnesį atskirus susitikimus – supervizijas visiems Kauno specialistams. Ir nors gal tai netiesioginis grįžtamasis ryšys, bet tikrai gauname informacijos, kuriose vietose „stringa“ paslaugos, ir bandome situaciją analizuoti, keisti. Supervizijose analizuojami atvejai yra svarbi bendra Kauno miesto situacijos analizė. Jos metu įvairūs specialistai (psichologai, slaugytojai, atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai) aptaria „sudėtingus“ savižudybės krizės atvejus ir su specialisto (supervizoriaus) pagalba dalijasi savo įžvalgomis ir patirtimi. Supervizijos – Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio 2023–2025 m. programos įgyvendinimo priemonė. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

– Kokiomis įžvalgomis norėtumėte pasidalyti su VSB specialistais, kurie siekia pagerinti savo paramos nusižudžiusiųjų artimiesiems sistemas?

– Pirmiausia, nuoseklus bendradarbiavimas su kitų institucijų atstovais ir tęstinės veiklos. Nusižudžiusiųjų artimiesiems neretai reikia paslaugų greitai ir skubiai, todėl jos turėtų būti tęstinės (trunkančios ne epizodiškai), į kurias būtų galima nukreipti artimuosius tada, kai jiems reikia pagalbos. Pastebima, kad neretai artimieji turi stigmą ir išankstines nuostatas, kurias gali padėti įveikti „vartininkai“, užmezgantys pirmą kontaktą su jais. Kauno miesto savivaldybės VSB patirtis rodo, kad mokymai yra labai svarbūs visiems visuomenės nariams, kurie vėliau gali nukreipti artimuosius, kur galima gauti pagalbą.

Psichologinės pagalbos galimybės

Higienos instituto specialistai primena apie galimybę savižudybės krizę išgyvenantiems žmonėms, jų artimiesiems naudotis interneto svetaine „Tu Esi“, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamomis paslaugomis.

Ištikus netikėtai krizinei situacijai (pvz., kai šeimoje, įstaigoje ar bendruomenėje buvo paveikti daugiau nei du asmenys dėl savižudybės ar mėginimo žudytis atvejo), rekomenduojama kreiptis į Psichologinių krizių pagalbos centrą tel. 1815 (Psichologinių krizių pagalbos centras tel. 1815 - Higienos institutas). Dėl konsultacijos ir (ar) pagalbos gali susisiekti organizacijų administracijos atstovai, krizių valdymo komandos, taip pat pavieniai asmenys, matantys, kad jų bendruomenėje ar organizacijoje esantiems žmonėms reikalinga skubi krizių valdymo specialistų pagalba.