Pristatome Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje tyrimo ataskaitą

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, siekdamas įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje, 2022 m. organizavo reprezentatyvias gyventojų apklausas (1 519 respondentų (18–75 m.), kvotinė atranka (pdf, pdf), jų duomenų analizę, keturias fokusuotų grupių diskusijas su asmenimis, patiriančiais psichikos sveikatos sunkumų, bei bendros tyrimo ataskaitos parengimą ir rekomendacijų psichikos sveikatos stigmai Lietuvoje mažinti pateikimą.

Analizei parengti taikyta mišri tyrimo metodologija ir pasitelkti kiekybiniai tyrimo analizės bei kokybinio tyrimo (fokusuotų grupių diskusijos) vykdymo metodai.

Kelti bendri analizės uždaviniai:
1) įvertinti požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis;
2) įvertinti socialinį atstumą;
3) įvertinti stigmą kreipiantis pagalbos;
4) įvertinti psichikos sveikatos sutrikimų stigmą darbo aplinkoje, švietimo ir asmens sveikatos priežiūros sistemose.

Dar 2021 m. buvo vertintos skalės ir jų validumas, siekiant pasirengti tinkamą tyrimui metodologiją. Daugiau informacijos – pdf. Naudoti šie tyrimo instrumentai:
● Psichikos sveikatos žinių vertinimas (angl. Mental Health Knowledge Schedule (2010), MAKS);
● Bendruomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimus: 2 sub-skalės (angl. Community Attitudes towards Mental Illness (1981), CAMI);
● Patyrimo ir elgesio vertinimas (angl. The Reported and Intended Behaviour scale (2011), RIBS).

Duomenų analizė atlikta 4-iose stigmos pasireiškimo srityse:
● Stigmatizuojančių nuostatų vertinimas darbo aplinkoje;
● Stigmatizuojančių nuostatų vertinimas švietimo sistemoje;
● Stigmatizuojančių nuostatų vertinimas asmens sveikatos priežiūros sistemoje;
● Stigma kreipiantis pagalbos.

Parengta metodologija gali būti įvardijama kaip valstybės psichikos sveikatos politikos stebėsenos įrankis. ​

Apibendrinant analizės rezultatus, galima teigti, kad apie pusė Lietuvos gyventojų pasižymi pozityviomis ir aiškiai išreikštomis nuostatomis į psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis bei jų integraciją į darbo rinką bei švietimo sistemą. Visuomenės narių požiūris ir nusiteikimas dėl kreipimosi pagalbos, susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais,  yra pakankamai teigiamas – dauguma gyventojų būtų linkę kreiptis pagalbos, tad stigma kreiptis pagalbos vertintina kaip nedidelė ar net minimali. 

Daugiausiai Lietuvos gyventojų išreiškė stigmatizuojančias nuostatas, vertindami psichikos sveikatos paslaugų teikėjus ir pagalbos teikimo būdus sveikatos priežiūros sistemoje. Šis požiūris sietinas su menku gyventojų žinių apie psichikos sveikatą lygiu ir išgyventa ankstesne patirtimi gaunant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos gyventojai, turintys asmeninės psichikos sveikatos sunkumų patirties, kada jiems patiems ar jų artimiesiems buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, pasižymėjo labiau stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos paslaugų teikėjus ir mažesne stigma psichikos sveikatos sutrikimų gydymo atžvilgiu. Šios sąsajos gali būti vertinamos kaip ne itin teigiamos patirtys gaunant paslaugas ir bendraujant su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.  

Vertinant psichikos sveikatos sunkumų stigmą darbo aplinkoje išsiskiria paternalistinis ir stigmatizuojantis požiūris į psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones ir jų gebėjimus, pavyzdžiui, prisiimti atsakomybę. Vertinant psichikos sveikatos sunkumų stigmą švietimo sistemoje, išsiskiria medikalizuotas požiūris į psichikos sveikatos sunkumus, nugalinantis ugdymo įstaigos vaidmenį užtikrinant traukųjį švietimą ir turintis diskriminacinių apraiškų. 

Vertinant visas psichikos sveikatos stigmą atspindinčias gyventojų nuostatas išsiskyrė gana didelė (daugiau nei trečdalis) nuomonės neturinčių gyventojų grupė. Tyrėjų vertinimu, ši grupė galėtų būti pirminė tikslinė grupė stigmai mažinti skirtų intervencijų taikymui.  

Dauguma vertintų šalies gyventojų stigmatizuojančių nuostatų – psichikos sveikatos žinių lygis, požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, socialinis atstumas ir stigmos lygis darbo aplinkoje, švietimo sistemoje ir sveikatos priežiūros sistemoje – susiję su klasikiniais socialiniais stigmą lemiančiais veiksniais. Žemesnes pajamas gaunantys, kaimuose gyvenantys, vidutinio amžiaus, bedarbiai, žemesnio išsilavinimo ir asmeninės psichikos sveikatos sunkumų išgyvenimo patirties neturintys asmenys labiau nei kitų socialinių grupių respondentai pasižymėjo stigmatizuojančiomis nuostatomis.  

Susipažinti su ataskaita išsamiau pdf.

Akademinę bendruomenę skatiname detaliau nagrinėti turimus duomenis (pridedame excel lentelę) ir gautomis įžvalgomis pasidalyti su Higienos instituto Psichikos sveikatos centru.

Visi analizės duomenys yra reikšmingi pradedant Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą. Iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje​, siekiant skatinti visuomenę atvirai kalbėtis apie psichikos sveikatą, turint viziją, jog Lietuva – tai šalis, kur psichikos sveikatos patirtys yra girdimos ir vertinamos.

Ši iniciatyva ir kitos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bei Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vykdomos priemonės, tikimasi, daug prisidės prie gyventojų stigminių nuostatų į psichikos sveikatą mažinimo pdf.