Pristatomi 2019–2021 m. prarastų gyvenimo metų standartizuoti rodikliai

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai parengė informacinį leidinį „Prarasti potencialūs gyvenimo metai ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje 2019–2021 metais”. Leidinyje aptariami Lietuvos gyventojų prarastų potencialių gyvenimo metų netolygumai pagal ligas ar ligų grupes Lietuvoje ir savivaldybių lygiu. Taip pat palyginami potencialūs prarasti gyvenimo metai savivaldybėse 2019–2021 m. – su 2014–2016 m. ir 2021 m. – su 2021 m. Lietuvos vidurkiu.

Nustatyta, kad Lietuvoje vidutiniškai 2019–2021 m. buvo prarasti 252 722 žmogaus potencialūs gyvenimo metai kasmet (2014–2016 m. prarasta 282 918, t. y. 30 196 metais daugiau nei 2019–2021 m.). Nuo visų šalyje prarastų gyvenimo metų didžiausią dalį sudarė kraujotakos sistemos ligos – 25,6 proc. (2014–2016 m. – 26,3 proc.). Dėl šių ligų 2019–2021 m. vidutiniškai prarasti 66 853 žmogaus potencialūs gyvenimo metai kasmet. Taip pat didelę dalį nuo visų prarastų potencialių gyvenimo metų sudarė piktybiniai navikai – 19,7 proc. (2014–2016 m. – 21,4 proc.). 2019–2021 m. vidutiniškai dėl šių priežasčių prarasti 55 158 gyvenimo metai kasmet. Trečioje vietoje išorinės mirties priežastys – 14,4 proc. (2014–2016 m. 23,3 proc.). 2019–2021 m. dėl šių ligų kasmet prarasti vidutiniškai 40 049 gyvenimo metai. Išanalizavus prarastų gyvenimo metų standartizuotų rodiklių pokytį nustatyta, kad šie (PPGM) rodikliai nuo analizuotų priešlaikių mirties priežasčių 2019–2021 m. didėjo 15,7 proc. (2014–2016 m. mažėjo 3,3 proc.). Analizuojant PPGM rodiklius pagal lytį, taip pat stebima didėjimo tendencija. Vyrų ir moterų PPGM rodikliai 2019–2021 m. tolygiai didėjo: vyrų rodikliai per analizuojamą laikotarpį didėjo 14 proc., moterų – 19 proc.

Didžiausias 2019–2021 metų (3 m. vidurkis) standartizuotas PPGM rodiklis užfiksuotas pietryčių ir šiaurės rytų Lietuvoje: Varėnos r., Švenčionių r., Zarasų r., Ignalinos r. ir Šalčininkų r. savivaldybėse, kur 100 000 šių savivaldybių gyventojų teko daugiau nei 14 000 prarastų potencialių gyvenimo metų. Mažiausi rodikliai nustatyti Klaipėdos r., Palangos m., Vilniaus m., Kauno r. ir Neringos savivaldybėse, kur 100 000 šių savivaldybių gyventojų teko nuo 5 000 iki 8 000 prarastų potencialių gyvenimo metų.

Lietuvoje 2019–2021 m. nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių vidutiniškai kasmet mirė 10 417 gyventojų. Daugiausia – 3 485 (33,5 proc.) gyventojai mirė nuo išeminių širdies ligų ir cerebrovaskulinių ligų – 1 270 (12,2 proc.) gyventojų. Trečioje vietoje dažniausia prevencinėmis priemonėmis išvengiama mirties priežastis – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. Nuo šių priežasčių vidutiniškai kasmet mirė 782 (7,5 proc.) Lietuvos gyventojai. Ketvirtoje vietoje – nelaimingi atsitikimai, kurie 2019–2021 m. vidutiniškai nusinešė 678 (6,5 proc.) Lietuvos gyventojų gyvybes kasmet, ligos, susijusios su alkoholio vartojimu, – 595 (5,7 proc.). Pastarosios mirties priežastys mirtingumo nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių struktūroje užėmė penktą vietą.

Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių per 2019–2021 m. laikotarpį sumažėjo apie 2,3 proc.: moterų rodiklis mažėjo (apie 9,1 proc.), o vyrų – didėjo (apie 1,1 proc.). Didžiausias 2019–2021 m. (3 m. vidurkis) laikotarpio minėtas rodiklis užfiksuotas šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Šalčininkų r. ir Zarasų r. savivaldybėse, kur 100 000 šių savivaldybių gyventojų teko apie 600 mirčių. Mažiausi rodikliai nustatyti Kauno m., Vilniaus m., Kauno r., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse, kur 100 000 šių savivaldybių gyventojų teko apie 200–300 mirčių.

Leidinį galite atsisiųsti apsilankę Higienos instituto interneto svetainės www.hi.lt skyrelyje „Leidiniai“ -> „Informaciniai leidiniai“ arba atsisiųsti čia.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Žilvinė Našlėnė tel. (8 6) 495 1361 ar el. paštu [email protected] ir specialistas Marius Skripkaitis el. paštu [email protected]