Profesinės ligos: atvejų skaičius per kelerius metus beveik padvigubėjo

Lietuvoje profesinių ligų mastas sparčiai auga. Higienos instituto (HI) duomenimis, 2022–2025 metų laikotarpiu profesinių ligų atvejų skaičius padidėjo nuo 286 iki 529 – beveik du kartus. Nors pastaraisiais metais augimo tempas šiek tiek sulėtėjo, bendras didėjimas išlieka akivaizdus.

Dar viena svarbi tendencija – vienam darbuotojui vis dažniau nustatoma ne viena, o kelios profesinės ligos. HI Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2022 metais asmenų, kuriems nustatytos kelios profesinės ligos, buvo 142, 2023 metais – 192, o 2025 metais – 158.

„Balandžio 28-ąją minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena, kad šios problemos sprendimas reikalauja nuoseklaus dėmesio. Darbuotojai net trečdalį savo laiko praleidžia darbe, todėl itin svarbu ne tik išsaugoti jų sveikatą, bet ir ją stiprinti“, – sako HI Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Profesinės sveikatos skyriaus vadovas Erikas Mačiūnas.

Anot jo, profesinės ligos dažniausiai pasireiškia raumenų, skeleto, jungiamojo audinio ir nervų sistemos sutrikimais. Juos daugiausia lemia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai – netinkamai įrengtos darbo vietos, pasikartojantys judesiai, ilgas darbas nepatogioje padėtyje ar per didelis fizinis krūvis. Be to, ilgalaikis stresas ir nuovargis gali pažeisti nervų sistemą, skatinti profesinių ligų atsiradimą ir mažinti darbuotojų darbingumą.

HI tvarkomo Lietuvos Respublikos profesinių ligų registro duomenimis, profesinės ligos dažniau nustatomos vyrams, bet jų dalis mažėjo: nuo daugiau nei 74 proc. visų atvejų 2022–2023 metais iki 60,5 proc. 2025 metais. Atitinkamai moterims nustatytų profesinių ligų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo maždaug ketvirtadalio iki beveik 40 proc. visų atvejų.

Didžiausią riziką patiria apdirbamosios gamybos, statybos ir žemės ūkio sektorių darbuotojai, tačiau vis dažniau su sveikatos problemomis susiduria ir biurų darbuotojai. Ilgas darbas prie kompiuterio, nepakankamas judėjimas ir netinkamas darbo ir poilsio režimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Teisės aktai numato aiškias darbuotojų sveikatos apsaugos priemones dirbant su kompiuteriu. Pagal Lietuvos higienos normą HN 32:2004 darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų reguliariai daromos pertraukos arba keičiama veikla, mažinant darbo prie kompiuterio krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne ilgiau kaip vieną valandą.

Dirbant įprastą 8 valandų darbo dieną, po kiekvienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 minučių trukmės pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką. Ilgesnės – 12 valandų – darbo dienos atveju, po pirmųjų 8 valandų, kas valandą turi būti daroma 15 minučių pertrauka. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus, padedančius sumažinti nuovargį, įtampą ir sveikatos sutrikimų riziką.

Svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka profesinės sveikatos specialistai, dirbantys įmonėse. Jų veikla padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius, taikyti prevencines priemones ir stiprinti darbuotojų sveikatą.

Šiais metais taip pat planuojama įsteigti profesinės sveikatos priežiūros specialistų tinklą, kuris sudarys galimybes dalytis gerąja patirtimi, aptarti naujoves ir stiprinti bendradarbiavimą. Taip pat HI planuoja inicijuoti sveikatą stiprinančių įmonių tinklą. Prie jo galės prisijungti įmonės, kurios nuosekliai įgyvendina darbuotojų sveikatos stiprinimo priemones – skatina fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, rūpinasi emocine sveikata, vykdo prevencines programas ir skiria dėmesį darbuotojų gerovei.