Šalyje – aukštas aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojama pablogėjusi oro kokybė. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, visoje šalies teritorijoje padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis – daugelyje oro kokybės tyrimų stočių viršyta KD10 paros ribinė vertė (daugiau kaip 50 µg/m3). Prognozuojama, kad ir artimiausiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija gali išlikti padidėjusi. 

Pagrindinės oro taršos priežastys: 

• nepalankios meteorologinės sąlygos: ramūs, sausi ir šalti orai trukdo teršalams išsisklaidyti, todėl jie kaupiasi arčiau žemės paviršiaus; 
• padidėjęs šildymo poreikis: dėl žemos temperatūros daugiau gyventojų naudoja kietojo kuro katilus, kurie išskiria didelius kiekius kietųjų dalelių, sieros dioksido (SO₂) ir kitų teršalų; 
• transporto tarša: šaltuoju metų laiku transporto priemonės išmeta daugiau azoto oksidų (NOx) ir anglies dioksido (CO₂), o keliai barstomi druskos ir smėlio mišiniu, kuris prisideda prie padidėjusios taršos; 
• oro pernaša iš kitų regionų: tam tikros teršalų dalelės gali būti atnešamos iš kitų šalių dėl oro srovių judėjimo. 

Poveikis sveikatai 

Užterštas oras daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis asmenims. Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su: 

• kvėpavimo takų ligomis – smulkiosios kietosios dalelės įsiskverbia į plaučius ir kraujotaką, didindamos astmos, bronchito ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) riziką; 
• širdies ir kraujagyslių problemomis – oro tarša gali sukelti kraujagyslių uždegimą, padidinti kraujospūdį ir net prisidėti prie infarkto ar insulto rizikos; 
• silpnėjančiu imunitetu – ilgalaikis kontaktas su teršalais gali sumažinti organizmo atsparumą infekcijoms, kurios žiemą ir taip yra dažnesnės; 
• psichologinės būklės pablogėjimu – užterštas oras gali skatinti nuovargį, galvos skausmus, dirglumą ir depresijos simptomus, ypač žiemos metu, kai trūksta natūralios šviesos.
  

Rekomendacijos gyventojams 

• Sekite oro kokybės rodiklius AP3 ir, jei tarša išlieka aukšta, venkite būti lauke. 
• Ribokite fizinį aktyvumą lauke, ypač arti intensyvaus eismo zonų. 
• Naudokite oro valytuvus patalpose arba užtikrinkite tinkamą vėdinimą trumpais intervalais (žiemą rekomenduojama vėdinti patalpas trumpai, bet intensyviai, kad į vidų patektų mažiau taršos). 
• Mažinkite taršą savo aplinkoje – rinkitės alternatyvius šildymo būdus, važiuokite viešuoju transportu ar dalykitės automobiliais. 
• Pasirūpinkite pažeidžiamomis grupėmis – apie padidėjusią oro taršą informuokite vyresnio amžiaus žmones, pasirūpinkite vaikais ir lėtinėmis ligomis sergančiais asmenimis.