Skelbiame informaciją apie 2025 m. maudymosi sezono maudyklų vandens kokybę

Pasibaigus maudymosi sezonui, Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centras, įvertinęs gautus 2025 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad šį maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse esančiose maudyklose. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-642 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintose maudyklose, kurių yra 120: šiemet iš sąrašo išbraukta Kelmės r. Šaukėnų tvenkinio maudykla.

Šį sezoną 91,7 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus, 2024 m. – 87,7 proc., 2023 m. ‒ 84,3. Šiemet švariausias maudyklų vanduo, nė karto nenustatyta trumpalaikė tarša, buvo Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse – 100 proc. atitiko higienos normos mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus, Šiaulių apskrityje – 92,9 proc., Alytaus ir Vilniaus apskrityse – 92,3 proc., Klaipėdos apskrityje – 89,5 proc., Telšių apskrityje – 85,7 proc., Marijampolės apskrityje – 83,4 proc. ir Kauno apskrityje – 66,7 proc.

Vertinant vandens kokybės mikrobiologinių parametrų kaitą 2025 m. sezono laikotarpiu, trumpalaikė tarša prieš maudymosi sezoną – gegužės mėn. nustatyta  ‒ 3,  birželio mėn. – 1, liepos mėn. – 4, rugpjūčio mėn. – 2, rugsėjo mėn. – 2 maudyklose. Maudyklų vanduo neatitiko tiek žarninių lazdelių, tiek žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinių vandens telkinių mikrobiologinius parametrus, 2025 m. buvo pajūrio maudyklose – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, ežerų ‒ 95,2 proc., tvenkinių ‒ 84,6 proc., upių ‒ 80 proc. Trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Dusios ežero Lazdijų r.), Kauno apskrities (Nemuno upės Panemunės, Kauno marių II paplūdimio Kaune), Klaipėdos apskrities (Kuršių marių ties Kintais, Žemaičių Naumiesčio Šilutės r.), Marijampolės apskrities (Paežerių ežero Vilkaviškio r.), Šiaulių apskrities (Kražantės tvenkinio Kelmėje), Telšių apskrities (Lūksto ežero Telšių r.), Vilniaus apskrities (Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio, Vokės upės Grigiškių palūdimio) maudyklose.

Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus, šį maudymosi sezoną nerekomenduota ir / ar buvo draudžiama maudytis dėl padidėjusio chlorofilo „a“ kiekio ir / ar dėl intensyvaus melsvadumblių išplitimo Alytaus r. Daugų ežero, Kauno marių II paplūdimio, Kalvarijos r. Orijos ežero ir Šilalės r. Paršežerio ežero maudyklose.

Savivaldybės buvo papildomai užsakiusios tirti vandens kokybę 172 gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų paviršiniuose vandenyse. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia tirta Vilniaus ir Kauno apskrityse, atitinkamai 33 ir 28. Kiek mažiau Šiaulių ir Telšių apskrityse – atitinkamai 27 ir 19, Utenos apskrityje – 15, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse po – 14, Alytaus apskrityje – 13 ir Panevėžio apskrityje – 10 rekreacinių zonų. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 12 zonų: gegužės mėn. – 1, birželio mėn. − 4 , liepos mėn. − 1, rugpjūčio mėn. – 8 zonose nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.

Kada tiriama ir kaip vertinama maudyklų vandens kokybė

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – higienos norma), šalyje maudyklų vandens kokybė pradėta tirti ne anksčiau kaip 10 d. prieš maudymosi sezoną ir reguliariai tikrinta kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d.

Maudyklų vandens kokybė vertinta pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Poilsiautojų saugumui užtikrinti, siekiant išvengti melsvabakterių grėsmės sveikatai, turi būti vykdoma stebėsena vizualiai pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką.

Nustačius mažesnį nei 0,5 m vandens skaidrumą, reikia atlikti chlorofilo „a“ tyrimus. Jei chlorofilo „a“ kiekis didesnis nei 10 µg/ ir mažesnis nei 50 µg/ – informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, jei chlorofilo „a“ kiekis didesnis nei 50 µg/l ‒ atlikti melsvabakterių tyrimus pagal Lietuvos standartą LST EN 15204:2007. Nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 20 000 ląstelių/ml – informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti, o nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausti maudytis. Saugumo priemones taikyti dar dvi savaites po to, kai pasibaigia melsvabakterių žydėjimas, nes melsvabakterėms degraduojant, jų produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.

Daugiau informacijos suteiks Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė el. p. [email protected], mob. +370 608 08 776.