Tarptautinė kovos su narkomanija diena primena apie priklausomybių problematiką

Birželio 26 dieną minima Tarptautinė kovos su narkomanija diena. Šia proga siekiama atkreipti dėmesį į narkotikų vartojimo keliamas grėsmes ir padėti išgirsti tuos, kurie susiduria su priklausomybėmis. Higienos institutas primena – tai ne tik asmeninė, bet ir visuomenės sveikatos problema, kuriai reikia ilgalaikio dėmesio ir veiksmų.

Iki 2025 metų Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai vykdė asmenų, besikreipiančių į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, stebėseną. Ši veikla buvo vykdoma per Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinę sistemą (ASIS).

Šiemet ASIS veikla užbaigta, tačiau stebėsena tęsiasi – duomenys toliau renkami per E. sveikatos sistemą. Stebėsenos metu renkama bendroji nuasmeninta informacija apie besikreipiančių asmenų socialines ir demografines savybes, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jo būdus, sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, nustatytas diagnozes ir suteiktas paslaugas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems sveikatos priežiūros specialistams už atsakingą duomenų teikimą ir nuolatinį bendradarbiavimą.

2024 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, dažniausiai kreipėsi vyrai (79 proc.), moterys – rečiau (21 proc.). Beveik pusė (46,5 proc.) besikreipusiųjų buvo 30–45 metų amžiaus, 29,1 proc. – vyresni nei 46 metų, penktadalis (21,6 proc.) – 19–29 metų, o iki 18 metų – 2,8 proc.

Tarp 2024 m. į sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, besikreipusių asmenų daugiausia buvo darbingo amžiaus žmonės. 25,5 proc. asmenų registruoti Užimtumo tarnyboje, 25 proc. dirbo nuolatinį darbą, 16,7 proc. – bedarbiai. 10,7 proc. sudarė asmenys su negalia, 8,8 proc. – dirbantys nenuolatinį darbą, 4,7 proc. – pensinio amžiaus asmenys, 3,2 proc. – mokiniai ar studentai, o likę 5,4 proc. nurodė kitą užimtumo statusą.

Dažniausiai fiksuotos diagnozės, susijusios su opioidų (51 proc.) ir kitų medžiagų (18,4 proc.) vartojimu. 65 proc. asmenų pagalbos kreipėsi ne pirmą kartą, 56,3 proc. – savo noru, likę 43,7 proc. asmenų buvo nukreipti pagalbos sveikatos priežiūros, socialinės įstaigos, policijos atstovų. Net 83 proc. asmenų psichoaktyviųjų medžiagų pirmą kartą pavartojo iki 29 metų amžiaus, o beveik pusė (47 proc.) nurodė, kad vartoja minėtas medžiagas kasdien.