Vaikų gydymo ligoninėse rodikliai kyla, bet išlieka žemesni nei prieš pandemiją

Naujausia Higienos instituto analizė atskleidžia vaikų (0–17 m.) sveikatos priežiūros pokyčius Lietuvoje 2019–2024 m. laikotarpiu. Duomenys rodo, kad nors po pandemijos vizitų pas gydytojus skaičiai vėl didėja, o hospitalizacijų – gydymo ligoninėse – mažėja, priešpandeminio lygio dar nepasiekta.

Duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas po pandemijos po truputį atsistato, tačiau vaikų sveikatos būklė ir toliau reikalauja nuoseklios stebėsenos, ypač tarp mažamečių vaikų. Analizė taip pat atskleidžia ryškius teritorinius skirtumus tarp savivaldybių ir leidžia įžvelgti sistemines iššūkių sritis, tokias kaip profilaktika ir ankstyvas sveikatos sutrikimų nustatymas.

Hospitalizacijų skaičius – 15 proc. mažesnis nei prieš pandemiją
Remiantis naujausiais duomenimis, vaikų, gydytų ligoninėse, skaičius nuo 2019 m. sumažėjo net 15,4 proc. – nuo 243 iki 202 hospitalizacijų 1 000 vaikų. Šis kritimas siejamas su pandemijos laikotarpiu sumažėjusiu paslaugų prieinamumu ir infekcijų plitimo ribojimu. Pastaraisiais metais vėl pradėję augti skaičiai vis dar negrįžo į priešpandeminį lygį.

Tuo pat metu vidutinis vaikų apsilankymų pas gydytojus skaičius 2024 m. siekė apie 8,7 karto per metus 100 000 vaikų – gerokai daugiau nei pandemijos laikotarpiu, bet mažiau nei 2019 m., kai šis rodiklis siekė beveik 907.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų apsilankymų skaičiai išlieka dideli
Statistika rodo, kad dažniausiai sveikatos priežiūros įstaigas lanko vaikai iki 4 metų amžiaus – ši grupė išsiskiria ir pagal hospitalizacijų, ir pagal ambulatorinių apsilankymų rodiklius.

2024 m. populiariausi vaikų gydytojai buvo šeimos gydytojas (430,9 apsilankymo / 100 000 vaikų), apylinkės pediatras (197,9) bei otorinolaringologas (24). Tai rodo, kad pagrindinis kontaktas su sveikatos sistema vis dar išlieka pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

Analizė atskleidžia ir ryškius teritorinius skirtumus. Daugiausia hospitalizuotų vaikų 2024 m. buvo šiose savivaldybėse:

• Visagino (374,3 / 1 000 vaikų);
• Alytaus m. (275,7);
• Šilutės r. (260,9).

Tuo metu mažiausi rodikliai fiksuoti Birštono (78,6), Neringos (101,0) ir Kauno r. (105,8) savivaldybėse.

Profilaktinių apsilankymų metu 2024 m. dažniausiai vaikams buvo diagnozuojami regėjimo sutrikimai, taip pat išlieka aukštas nenormalios laikysenos ir deformuojančios dorsopatijos atvejų skaičius.