Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugas

Projekto vykdytojas – Higienos institutas.

Projekto tikslas – sukurti sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, ir jį išbandyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Projekto tikslinė grupė – pagrindinė tikslinė grupė (tiesioginiai projekto naudos gavėjai) – asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai.

Projekto veiklos

1. Profesinės sveikatos priežiūros (toliau – PSP) paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) algoritmų ir metodinės medžiagos algoritmų diegimui parengimas.
2. Potencialių pilotinio projekto PSP paslaugų ASPĮ dalyvių gebėjimų stiprinimas.
3. Sukurtų PSP paslaugų teikimo algoritmų diegimas ASPĮ (bandomasis projektas).
4. PSP paslaugų teikimo ASPĮ algoritmų bandomojo diegimo rezultatų įvertinimas ir gerosios patirties sklaida kitoms ASPĮ.
5. Interaktyvių profesinės rizikos vertinimo priemonių skirtingo profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms parengimas ir specialistų, atsakingų už darbuotojų saugą ir sveikatą, apmokymas, kaip naudotis  šiomis priemonėmis.
6. Virtualaus mokymo ir jo valdymo įrankio sukūrimas, mokymai, priežiūra ir naujų mokymo programų rengimas.
7. Informacijos apie projektą sklaida.

Projekto esmė. Profesinė sveikatos priežiūra daugelį metų nebuvo priskiriama prioritetinei sveikatos sričiai ir dėl to jai neskirtos investicijos. Paskutinį kartą investicijos į profesinę sveikatos priežiūrą buvo programuojamos Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-825. Įsakymu buvo patvirtintas Sveikatai palankių sąlygų darbe kūrimo skatinimo krypties aprašas, kuriam įgyvendinti finansavimas neskirtas.

Europos socialinių teisių komitetas (toliau – Komitetas) kas penkeri metai vertina Lietuvos valstybės atitikimą Europos socialinei chartijai – paskutinį kartą 2021 m. jis pateikė išvadas Lietuvai dėl Europos socialinių teisių chartijos tematinės grupės „Sveikata, socialinė apsauga“ nuostatų įgyvendinimo. Komitetas daro išvadą, kad situacija Lietuvoje neatitinka Chartijos 3 straipsnio 4 dalies, nes nebuvo nustatyta, kad yra strategija, pagal kurią būtų palaipsniui sudaroma galimybė visiems darbuotojams naudotis profesinės sveikatos priežiūros paslaugomis. Vadovaujantis pagrindiniu Tarptautinės darbo organizacijos principu („Kurti profesinės sveikatos priežiūros struktūras visiems, kurie dirba valstybiniame ir privačiame sektoriuje, visose ekonominės veiklos srityse, visose įstaigose“), turi būti planuojama profesinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra.

Profesinės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingi žmogiškieji ištekliai, t. y. gerai parengti, kvalifikuoti asmens ir visuomenės sveikatos specialistai. Asmens ir visuomenės sveikatos specialistų poreikį galima būtų apskaičiuoti pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 (toliau – Įsakymas). Įsakyme nustatytas normatyvas, kuriuo vienam profesinės sveikatos specialistui priskiriama 500 darbuotojų, o vienam darbo medicinos gydytojui – 1 000 darbuotojų. Iš viso Lietuvoje yra apie 1 300 tūkst. dirbančiųjų, todėl pagal Įsakymu nustatytą normatyvą reikėtų apie 1 300 darbo medicinos gydytojų ir apie 2 600 profesinės sveikatos specialistų.

Šioms problemoms amortizuoti parengtas projektas „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“. Projektu prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ 1 priedo 2.10 uždavinio „Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą“ ir 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės „11-001-02-10-01 Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“, įgyvendinimo.

Projekto įgyvendinimas leis sukurti atskirų profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvoje procedūras. Tikimasi, jog pavykus išplėtoti šių paslaugų teikimo infrastruktūrą sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu, pagerės visų Lietuvos įmonių darbuotojų profesinė sveikatos priežiūra. Ypač aktualu tai, kad projekto įgyvendinimas paskatins sukurti metodinių dokumentų bazę efektyvesnei profesinės sveikatos priežiūrai užtikrinti. Taip pat bus siekiama sukurti finansinius ir ekonominius mechanizmus, padedančius numatytas profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procedūras taikyti praktikoje. Įgyvendinus projektą tikimąsi, kad padidėjęs PSP paslaugų prieinamumas turės įtakos su darbu susijusių ligų mažinimui, o įgyvendinant sisteminį profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį visose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, bus prisidėta prie šalies gyventojų mirčių dėl išorinių priežasčių skaičius mažėjimo.

Bendra projekto vertė – 3 000 000 eurų.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2023–2028 m.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos valstybė.

Projekto vadovas – Erikas Mačiūnas, Profesinės sveikatos centro vadovas

Kontaktiniai asmenys

Erikas   Mačiūnas,   Profesinės    sveikatos   centro   vadovas, tel. + 370 5 212 1969, el. p. [email protected].
Jūratė Tamašauskaitė, Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė, tel. + 370 5 212 0861, el. p. [email protected].