Minint Pasaulinę skendimo prevencijos dieną: „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“

Liepos 25-ąją pasaulyje minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena – priminimas, kad skendimas yra tyli, bet pavojinga grėsmė, kasmet nusinešanti šimtus tūkstančių gyvybių.

Nuo 2021 m., kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl pasaulinės skendimo prevencijos, šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į skendimų mastą ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Šių metų dienos šūkis – „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“ Tai kvietimas veikti: nors niekas nėra apsaugotas nuo nelaimės, daugelio skendimų galima išvengti pasitelkus prevencines priemones.

Mirčių paskendus skaičius pasaulyje kasmet mažėja, tačiau skendimai išlieka didele visos žmonijos problema. 2021 m. pasaulyje paskendo daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Iš jų 92 % (5,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų) – mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir tik 8% (1,7 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų) dideles pajamas gaunančiose šalyse. Lietuvoje 2024 m. Šis rodiklis siekė 4,4 (128 mirtys). Daugiau apie skendimų statistiką pasaulyje skaitykite Pasaulinėje skendimų prevencijos būklės ataskaitoje 2024 m.

Skendimo rizikos veiksniai

Pagrindiniai veiksniai yra amžius, lytis, skurdas, klimato kaita, darbas vandenyje ir ant vandens, vandens transportas, migracija ir prieglobsčio ieškojimas, tyčinės skendimo mirtys.

Daugiausia pasaulyje skęsta vaikai ir jauni žmonės. Net 24 proc. paskendusiųjų (73 tūkst. mirčių) yra vaikai iki 4 metų amžiaus. Tai vyksta dėl nepakankamai išvystyto gebėjimo įvertinti riziką, nemokėjimo plaukti ir pavojingo elgesio vandenyje, suaugusiųjų priežiūros stokos, narkotikų ir alkoholio vartojimo.

Pasauliniu mastu vyrų paskęsta dvigubai daugiau nei moterų, o Amerikos ir Europos regionuose – net keturis kartus daugiau.

Ekstremalias situacijas sąlygoja ir klimato kaita. Daugėja potvynių, kasmet plonėja ant vandens telkinių susidarančio ledo danga, stiprėja vandens srautas upėse, kuris tampa pavojingas tiek laivybai, tiek ir pramogoms.

Kaip sumažinti skendimų riziką?

Pasaulio sveikatos organizacija išskiria 6 veiksmingas priemones, kurios padeda sumažinti skendimų riziką:

• apmokyti kuo daugiau asmenų saugiai gelbėti ir gaivinti;
• nustatyti ir vykdyti saugaus plaukiojimo valtimis, laivais ir keltais taisykles;
• pagerinti potvynių rizikos valdymą vietos ir nacionaliniu mastu;
• įrengti užtvaras, kontroliuojančias prieigą prie vandens;
• ikimokyklino amžiaus vaikams sukurti saugias vietas atokiau nuo vandens ir užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą;
• mokyti mokyklinio amžiaus vaikus pagrindinių plaukimo, saugaus elgesio vandenyje ir saugaus gelbėjimo įgūdžių.

Kaip prisidėti prie skendimo prevencijos?

Ką gali padaryti vienas asmuo? Dalintis skendimo prevencijos ir vandens saugos patarimais su savo artimaisiais, draugais ir kolegomis; lankyti plaukimo ar vandens saugos pamokas.

Ką gali grupė žmonių? Organizuoti viešus skendimo prevencijos renginius; spręsti vietines problemas, susijusias su pavojumi nuskęsti.

Ką gali vyriausybės? Sukurti naują skendimo prevencijos politiką, strategiją ar teisės aktus arba patobulinti esamas sėkmingas programas; sušaukti daugiasektorines apskritojo stalo arba parlamentines diskusijas diskusijas.

Šią Pasaulinę skendimo prevencijos dieną visi kviečiami dalytis istorijomis apie skendimo prevenciją socialiniuose tinkluose. Pasidalykite savo patirtimi naudodamiesi specialiai tam parengtais šablonais – nesvarbu, ar tai kūrybingas būdas saugiai gyventi prie vandens, ar pamoka, išmokta iš išgąsčio. Tai bus pagalba informuojant apie veiksmingas priemones, kurios gali padėti išvengti pavojaus ar net išgelbėti skęstančiojo gyvybę. Kiekviena istorija yra svarbi.

Daugiau apie Pasaulinės skendimų prevencijos dienos minėjimą skaitykite PSO puslapyje.

Plačiau apie skendimų prevenciją rasite čia.

Informaciją parengė Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė, el. p. [email protected].