„Neįtikėtini metai“ Lietuvoje: po baigiamojo renginio pozityvūs pokyčiai į šeimas nešami toliau

Spalio 12 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Nešame pokytį į šeimą: programos „Neįtikėtini metai“ pasiekimai Lietuvoje ir naujos patirtys kitose Europos šalyse“. Tai – baigiamasis 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto „Programos „Neįtikėtini metai“ pritaikymas ir įgyvendinimas Lietuvoje Nr. LT03-2-SAM-TF-001“ (toliau – Projektas), nuo 2020 m. įgyvendinamo Higienos instituto, renginys. 

Konferencijos tikslas – pristatyti programos „Neįtikėtini metai“ (toliau – Programa) įgyvendinimo Lietuvoje rezultatus, pasidalyti gerąja mūsų ir užsienio šalių patirtimi teikiant pagalbą šeimai, remiantis  Programa, ir paskatinti savivaldybes tęsti ir plėtoti šią veiklą.

Į renginį susirinko daugiau nei šimtas dalyvių – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, savivaldybių administracijų atstovai, visuomenės sveikatos biurų specialistai, Projekto grupių vadovai ir užsienio ekspertai.

Dalyvius pasveikino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius ir Projekto bei Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė. A. Ščeponavičius kalbėjo, kad konferencija – proga pasidalyti patirtimi, aptarti tai, kas padaryta, iššūkius ir pasimokyti vieniems iš kitų. Jis pabrėžė mokslo įrodymais pagrįstos Programos šeimoms naudą, didelį jos poreikį ir tęstinumo svarbą. R. Valintėlienė sakė, kad šiandien, kada įveiktas COVID-19 iššūkis, pagaliau galima visiems susiburti draugėn gyvai, jausti tą bendrą emociją, kad įgyvendinamas Projektas tapo kasdiene veikla, turinčia ateitį.

Konferencijos moderatorė Sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gytė Sirgedienė palinkėjo visiems būti komanda, eiti pirmyn, įgyvendinti idėjas ir uždegti kitas savivaldybes taip pat prisijungti prie Programos.

TURTINGA „NEĮTIKĖTINŲ METŲ“ ISTORIJA

Norvegijos Vakarų regiono vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos ir vaiko gerovės regioninio centro atstovas, klinikinis psichologas Bjornas Brunborgas pristatė Programą, jos modulius ir įgyvendinimą Norvegijoje, taip pat savo 20 metų patirtį, teikiant pagalbą šeimoms. Jis, dirbdamas klinikinį darbą, pastebėjo, kad žaidimų terapija, kalbėjimas elgesio tema pakeitė vaikus, jie tapo geresni, bet pasikeitusio į gerą savo elgesio jie nepernešė į šeimas. 1999 m., atsiradus ir pradėjus įgyvendinti mokslo įrodymais pagrįstą Programą, situacija pasikeitė. Mokymuose tėvai įgyja pozityvios tėvystės įgūdžių, kurie turi teigiamos įtakos tarpusavio santykiams šeimoje, pagerėja atžalų sveikata, mokymosi rezultatai, įsitraukiama į vaidmenų žaidimus. Svarbios ir diskusijos, namų darbai, vaizdo medžiaga ir, aišku, grįžtamasis ryšys. Pasak pranešėjo, pagrindinis tikslas – sukurti nacionalinę struktūrą, kuri užtikrintų Programos tęstinumą visoje Norvegijoje. Tam reikia laiko, tvarių finansinių išteklių, įveikti grupių vadovų kaitą, lyderystės pokyčius ir kitus išbandymus.

B. Brunborgas gyrė Lietuvos kolegas, su kuriais santykiai užmegzti 2018 m. Jis sakė, kad per palyginti trumpą laiką mūsų šalyje labai daug nuveikta, tėvai aktyviai mokyti nuotoliniu būdu ir COVID-19 pandemijos metu.

Liublianos (Slovėnija) universiteto Medicinos centro universitetinės vaikų ligoninės psichiatrė, akredituota Programos grupių vadovė dr. Marija Anderluh papasakojo apie žingsnius, siekiant nacionalinio Programos įgyvendinimo Slovėnijoje. Šioje šalyje įrodymais pagrįstos pozityvios tėvystės programos pradėtos įgyvendinti nuo 2015 m. M. Anderluh sakė, kad šią veiklą lydi ir nemažai sunkumų: COVID-19, nepakanka priimamų sprendimų, susijusių su psichikos sveikata, daugėja ir suaugusiųjų, susiduriančių su psichikos sutrikimais, ir specialių poreikių vaikų, reikalingos ankstyvos intervencijos, būtina stiprinti šeimas, kovoti su patyčiomis, nerimu ir t. t. Slovėnijoje su tėvystės programomis dirba 22 organizacijos. Siekiama kokybės, tvaraus finansavimo ir rezultatų. Šalis atvira ir naujoms programoms, skirtoms tėvams ir jų vaikams.

IŠ PIRMŲ LŪPŲ: KAS PASIEKTA LIETUVOJE

R. Valintėlienė ir Projekto veiklos ir grupių vadovė Marina Mažionienė pristatė Projekto Programos rezultatus.

R. Valintėlienė informavo, kad nuo 2020 m. įgyvendinant Projektą, 18-oje savivaldybių apmokyti 86 grupių vadovai, 32 grupių vadovai dalyvauja akreditacijoje.

Nuo 2022 m. Projekto įgyvendinimas pratęstas dar vienus metus. Tėvams atsirado galimybė mokytis ir pagal Ikimokyklinio, ir Mokyklinio modulių programas. O vėliau, nuo 2023 m. lakričio mėn. Projektas pratęsiamas dar kartą – iki 2024 m. vasario 14 d. Per tą laiką planuojama pravesti papildomas tėvų grupes visose Projekte dalyvaujančiose savivaldybėse. Grupių vadovai galės kelti kvalifikaciją, akredituotis, tobulinti savo kompetenciją dalyvaudami papildomuose mokymuose. Siekiama įdiegti abu modulius visose Projekte dalyvaujančiose savivaldybėse.

Paminėta, jog vykdant Projektą akredituoti 23 grupių vadovai (kiti dalyvauja akreditacijos procese), pravesta 116 tėvų grupių užsiėmimų, apmokyti 1 032 tėvai, iš anglų kalbos išversta mokymų medžiaga, sukurta interneto svetainė. Taip pat planuojama į lietuvių kalbą išversti pagrindinę Programos knygą „The Incredible Years: A Trouble-Shooting Guide for Parents of Children Aged 3-8 Years (3rd Edition)“ (liet. „Neįtikėtini metai®. Problemų sprendimo vadovas 3–8 metų amžiaus vaikų tėvams“).

M. Mažionienė kalbėjo apie vykstančią naujų grupių ir grupių vadovų akreditaciją, įžanginius mokymus, kvalifikacijos tobulinimą (susitikimus, supervizijas) ir tarpusavio pagalbos susitikimus Lietuvos mastu. 

Po to demonstruotos skaidrės, kuriose pristatyta „Neįtikėtinų metų“ bendruomenė (Higienos instituto komanda ir 18-kos Projekte dalyvaujančių savivaldybių grupių vadovai), pasidalyta jos atstovų mintimis ir patirtimis.

ĮRODYMAIS GRĮSTOS POZITYVIOS TĖVYSTĖS PROGRAMOS IR JŲ ATEITIS

Antroje konferencijos dalyje Jungtinės Karalystės Invest in Play LTD atstovė dr. Caroline White ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto lektorė, psichologė Siri Gammelsæter pristatė naują įrodymais grįstos pozityvios tėvystės programą „Invest in Play“ (liet. „Augame žaisdami“) ir kalbėjo apie tokių programų, kaip veiksmingiausių intervencijų, ateities perspektyvas.

Programa „Augame žaisdami“ padeda grupių vadovams. Šią programą sudaro dešimtys videoklipų, kurie atitinkamai suskirstyti ir sudėti į „Vadovą“. Vaizdo klipų turinys yra pritaikytas įvairioms kultūroms ir pasiekiamas šešiomis kalbomis. Filmukai tėvų ir vaikų žaidimų tema žiūrimi du kartus per savaitę po kelias valandas.

Programos kūrėjai teigia, kad tokie videoklipai tėvų gerai įsisavinami, visiems patinka žaisti, ugdomi tėvystės įgūdžiai, emocinis intelektas ir pan. Tokiu būdu padedama ir sau, ir kitiems, gerėja tėvų ir vaikų emocinė būsena, elgesys, tarpusavio bendravimas ir supratimas. Be to, tokia mokymo forma naudingai pasitarnauja ypač tada, kai trūksta darbuotojų. Jų nuomone, visa tai gali sėkmingai papildyti Programą.

TĖVŲ IR GRUPIŲ VADOVŲ MINTYS

Vėliau renginyje savo patirtimis pasidalijo tėvai, išklausę Programos mokymus. Gyvai ir nuotoliniu būdu jie kalbėjo apie tai, kad besimokant įsitikinta, jog visi tėvai, augindami atžalas, turi problemų, reikia kalbėti apie jas ir ieškoti sprendimų. Pasak tėvų, po mokymų, kuriuose jiems reikėjo atlikti ne tik namų darbus, bet ir pasėdėti ant nusiraminimo kėdutės, santykiai su vaikais labai pagerėjo. Be to, išmokta žiūrėti paprasčiau į tai, kas atrodo labai sunku. Taip pat atsirado suvokimas, jog šalia vaiko reikia būti, patarti, bet negalima visko daryti už jį. Vaikai patys nori bandyti, klysti ir pasitaisyti.

Po to konferencijos dalyviai klausėsi diskusijos „Programos „Neįtikėtini metai“ grupių vadovų patirtys“, kurią vedė Projekto veiklos ir grupių vadovė Gražina Liutkevičė. Grupių vadovai sakė, kad iš pradžių susidurta su sunkumais: buvo ir pasimetimo, supo daug prieštaraujančios informacijos, bet teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikėjo. Besimokydami tėvai suprato, kad kažkas keičiasi jų šeimose, o atsiradus tokiam suvokimui negalima nesikeisti, randasi pozityvumas, sąmoningumas. Grupių vadovai tėvus palaiko, teikia jiems pagalbą ir paramą.

Pastebima, kad į mokymus ateina tėvai, patiriantys nemažai išbandymų: santykius su vaikais lydi kivirčai, konfliktai, trūksta pasitikėjimo savimi. Ir tėvai ryžtasi mokytis dėl vaikų, o netrukus jiems tampa aišku, kad viskas glūdi juose pačiuose. Svarbu girti atžalas, rodyti dėmesį, liautis jas nuolat kontroliuoti, kartu daug visko atrasti ir keistis būtent tėvams, ne vaikui.

Grupių vadovai, vesdami grupes, susiduria su šiais iššūkiais: kai kuriems tėvams būna nelengva būti atviriems, atsipalaiduoti; vadovams tenka versti iš anglų kalbos informaciją; egzistuoja kultūriniai skirtumai; ne visiems paprasta žaisti vaidmenų žaidimus; kartais pasireiškia per didelis atvirumas, kada pateikiami asmens duomenys.

O motyvuoja grupių vadovus tėvų atvirumas, humoras, aktyvumas, noras mokytis, taip pat augantis jų pasitikėjimas, grįžtamasis ryšys, tie atvejai, kada kai kurie tėvai sugrįžta į mokymus ne vieną kartą, kai po mokymų susitaiko besiskiriančios poros. Programa – tėvams saugi vieta, sukuriama konkrečiais įrankiais ir įgūdžiais.

ĮVERTINO, KAIP ĮGYVENDINAMA PROGRAMA MŪSŲ ŠALYJE 

Konferencijos pabaigoje Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro atstovė dr. Virginija Kanapeckienė pristatė Programos įgyvendinimo Lietuvoje vertinimą, kurį atliko Higienos institutas. Įgyvendinant Projektą buvo apklausti 593 tėvai ir 11 grupių vadovų (Fokus grupių dalyvių). Apklausa atskleidė, kad tikima Programos sėkme, jos plėtra. Tėvai mokymus vertina optimistiškai, juos rekomenduotų kitiems. Mokymo metodai apibūdinami kaip labai geri. O asmenis tapti Projekto grupių vadovais paskatino ankstesnio darbo su vaikais patirtis, naujų iššūkių paieška ir naujos metodikos išbandymas. Susidurta su šiais iššūkiais: sunki pradžia, daug darbo ir informacijos gausa, nežinomybė dėl ateities, pasigendama kai kurių savivaldybių administracijų palaikymo ir kt.

Skaityti pranešimai

Programa „Neįtikėtini metai“ ir jos įgyvendinimas Norvegijoje (atsiųsti)
Bjorn Brunborg, Vakarų regiono vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos ir vaikų gerovės regioninis centras (Norvegija)

Projekto „Programos „Neįtikėtini metai“ pritaikymas ir įgyvendinimas Lietuvoje“ rezultatai (atsiųsti)
dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas
Marina Mažionienė, Higienos institutas

Žingsniai, siekiant nacionalinio „Neįtikėtinų metų“ programų įgyvendinimo Slovėnijoje 
dr. Marija Anderluh, Liublianos universiteto Medicinos centro universitetinė vaikų ligoninė (Slovėnija)

Įrodymais grįstos pozityvios tėvystės programos ir jų ateitis
dr. Caroline White, Invest in PLay LTD (Jungtinė Karalystė)
Siri Gammelsæter, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas (Norvegija)

Programos „Neįtikėtini metai“ įgyvendinimo Lietuvoje vertinimas (atsiųsti)
dr. Virginija Kanapeckienė, Higienos institutas