Pristatome Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro patirtį rengiant savižudybių prevencijos komunikacijos kampanijas

Komunikacija – svarbi savižudybių prevencijos priemonė

Komunikacija yra svarbus savižudybių prevencijos įrankis, padedantis šviesti ir informuoti visuomenę bei skatinti pozityvius pokyčius. Tikslingos komunikacijos kampanijos gali padrąsinti žmones kreiptis pagalbos, suteikti reikalingų žinių apie savižudybės krizės ženklus, skatinti palaikančios aplinkos kūrimą ir taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo. Šiam tikslui pasiekti gali būti naudojami įvairūs kanalai – žiniasklaida, socialiniai tinklai, viešieji renginiai, edukacinės kampanijos ir kt.

Nyderlandų mokslininkės Margot C. A. van der Burgt ir kolegų (2021) atliktas tyrimas atskleidė, kad komunikacijos kampanijos savižudybių prevencijos srityje skatina asmenis ieškoti ir kreiptis pagalbos. Respondentai, girdėję apie savižudybių prevencijos komunikacijos kampanijas, buvo labiau linkę kreiptis į specialistus ir dažniau žinojo apie pagalbos linijas. Šiuos rezultatus patvirtina ir A. L. Calear ir kolegų (2016) Australijoje atliktas tyrimas, kuris atskleidė, jog didesnis savižudybių prevencijos raštingumas yra susijęs su teigiamu požiūriu į pagalbos paiešką.

Savižudybių prevencijos komunikacijos patirtis Vilniaus visuomenės sveikatos biure

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (VSB) atlieka svarbų vaidmenį vykdant savižudybių prevenciją ir teikiant psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, teikiantis metodinę pagalbą VSB specialistams dėl savižudybių prevencijos, dalijasi Vilniaus VSB „Vilnius sveikiau“ (toliau – Vilniaus VSB) patirtimi.

Vilniaus VSB savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė konferencijoje „Bendras žingsnis į priekį: asmeninės ir institucijų patirtys savižudybių prevencijoje“ išskyrė šiuos svarbius aspektus, kurių Vilniaus VSB siekia organizuodamas ir viešindamas savižudybių prevencijai skirtus renginius:

• Visuomenės sąmoningumo didinimas psichikos sveikatos srityje. Organizuojant įvairius renginius siekiama gerinti supratimą apie psichikos sveikatą. Svarbi žinutė, kurią akcentuoja specialistė, yra ta, kad savižudybė – visuomenės sveikatos problema, kuriai spręsti būtinas aktyvus visuomenės įsitraukimas. Nėra vienos institucijos, galinčios užtikrinti visą reikiamą pagalbą žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais, todėl bendradarbiavimas su visuomene yra esminis faktorius, norint pasiekti realių pokyčių šioje srityje.
• Informavimas apie pagalbos galimybes. Organizuojant renginius ir mokymus, aktyviai informuojama apie Vilniaus VSB vykdomas veiklas. Pavyzdžiui, teikiama informacija apie renkamas savitarpio pagalbos grupes, skirtas mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems, teikiamas individualias konsultacijas ir pan.
• Psichoedukacinė medžiaga apie rizikos ženklus. Savižudybės rizikos ženklus galima pastebėti, todėl visuomenei skleidžiama psichoedukacinė medžiaga, padedanti geriau suprasti savižudybės rizikos ženklus ir tai, kaip tinkamai į juos reaguoti.
• Stigmos mažinimas. Organizuojamų renginių metu kalbama apie tai, kaip paskatinti žmones, patiriančius savižudybės riziką, ieškoti pagalbos ir mažinti su šia tema susijusią stigmą. Specialistė teigia, kad savižudybės tema yra apipinta daugybe mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie ne tik iškraipo realybę, bet ir trukdo efektyviai spręsti šią visuomenės sveikatos problemą.

Vienas iš visuomenėje vyraujančių mitų yra tai, kad žmonės, kalbantys apie savižudybę, nenusižudo. Tačiau kalbėjimas apie savižudybę būtent yra pagalbos ieškojimas. Dažnai žmogus, galvojantis apie savižudybę, jaučiasi vienišas, išgyvena gilų liūdesį ir neviltį. Tiesus klausimas ,,Ar tu galvoji apie savižudybę?“ nepaskatins nusižudyti. Galvojančiam apie savižudybę žmogui tiesus ir aiškus klausimas gali tik padėti. Klausdami apie savižudybę suteiksime žmogui progą išsikalbėti apie savo rūpesčius, sunkumus. Atviras pokalbis gali padėti.

Taip pat yra manoma, kad savižudybės įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo. Deja, bet dažniausiai apie savižudybę galvojantis žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai rodo įspėjamuosius ženklus, kuriuos atpažinus būtų galima žmogui padėti. Todėl svarbu edukuoti visuomenę apie tai, kokie yra savižudybės rizikos ženklai (pvz. ankstesnė su savižudybėmis susijusi patirtis, polinkis į rizikingą elgesį, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, izoliacija, vienišumas).

Vilniaus VSB kviečia nenuvertinti kito asmens problemų, paskatinti jį kreiptis psichologinės pagalbos (kartais net padėti tą pagalbą organizuoti, palydėti pas specialistą), bet neprisiimti visos atsakomybės sau, į pagalbą pasitelkti ir kitus žmones, kuriais pasitikima, – specialistus, artimuosius.

Norėdamas užtikrinti tikslingą komunikaciją, Vilniaus VSB inicijavo visuomenės nuomonės tyrimą. 2024 m. „Spinter“ atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, jog 1 iš 4 suaugusių Vilniaus miesto gyventojų nesijaučia galintis patarti savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui, kur kreiptis psichologinės pagalbos, beveik pusė (48 proc.) gyventojų nėra tikri, kad galėtų nukreipti pagalbos. Taip pat apklausa rodo, jog 1 iš 5 gyventojų vis dar mano, kad pavojinga tiesiai klausti, ar žmogus svarsto apie savižudybę, nes tai jį gali paskatinti nusižudyti. 2 iš 5 gyventojų nėra tikri, ar galima to klausti, nors iš tikrųjų tiesus ir paprastas klausimas „Ar tu galvoji apie savižudybę“ gali padėti susidūrusiajam su krize pasijusti reikalingam.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro komunikacijos kampanijos

Vilniaus VSB aktyviai bendradarbiauja su psichikos sveikatos specialistais, žinomais visuomenės veikėjais, įvairiomis organizacijomis ir visuomene. Šio bendradarbiavimo tikslas – skleisti informaciją apie savižudybių prevenciją, pagalbos galimybes ir kurti efektyvias prevencines iniciatyvas bei pagalbos sistemas.

Vilniaus VSB įgyvendina įvairias veiksmingas savižudybių prevencijos komunikacijos kampanijas, kurios gali būti laikomos gerosios praktikos pavyzdžiais. Štai kelios iš jų:

• Socialinė kampanija – dviračių žygis. Penkerius metus iš eilės, bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis, minėta Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – organizuoti dviračių žygiai, į kuriuos kviesti prisijungti visi.
• Pokalbiai su psichologais įvairiose miesto erdvėse. Organizuoti pokalbiai su psichologais Lukiškių aikštėje, Bernardinų sode, prie Baltojo tilto, Tauro kalno, Reformatų parke, siekiant priartinti psichologinę pagalbą prie žmonių. Tokios iniciatyvos suteikia galimybę žmonėms, kurie jaučia poreikį kreiptis pagalbos arba tiesiog domisi psichologinio konsultavimo procesu, pamatyti, ką reiškia būti psichologo kabinete. Tai padeda mažinti stigmą ir baimę kreiptis pagalbos, nes žmonės gali lengviau užmegzti kontaktą su specialistais neformalioje aplinkoje.
• Vaizdo pasakojimo žinutė „Ir Tu gali padėti“. Socialinė kampanija, kurioje vaizdo klipo herojai – komunikacijos konsultantas Balys Narbutas ir aktorius lėlininkas Mindaugas Ancevičius – atviro pokalbio metu pasakoja savo istorijas, kaip išgelbėjo nepažįstamuosius, kurie ketino nusižudyti. Jie atskleidžia, ką galvojo prieš prieidami prie bandančio nusižudyti žmogaus, ką darė priėję, kokius išgyvenimus patyrė supratę, kas įvyko. Pagrindinė šio vaizdo pasakojimo žinutė – ir tu gali padėti.
• Tinklalaidė „Ai, viskas gerai...“. Bendradarbiauta su tinklalaide, kurioje vyksta pokalbiai apie psichikos sveikatą. Vienoje iš tinklalaidžių psichologė Inga Juodkūnė kalbėjo apie psichikos sveikatą ir savižudybių problemas.
• Socialiniai tinklai. Pasitelkti Vilniaus VSB socialiniai tinklai stigmatizacijai mažinti bei mitams apie savižudybes griauti.
• Filmo „Man viskas gerai“ peržiūra ir diskusija. Diskusijoje dalyvavo atlikėja Gabrielė Vilkickytė, suicidologė Jurgita Rimkevičienė, psichologė Ieva Sabalienė ir visuomenės sveikatos specialistė Indrė Krivickaitė.
• Vieša diskusija Lukiškių aikštėje. Viešos diskusijos pritraukia nemažai žmonių ir sulaukia didelio susidomėjimo, ypač kai jose dalyvauja žinomi specialistai, tokie kaip Paulius Skruibis ar Jurgita Rimkevičienė. Dauguma ekspertų noriai įsitraukia į Vilniaus VSB veiklas ir mato prasmę dalytis savo žiniomis su visuomene, taip prisidėdami prie psichikos sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos.
• Viešų ir atpažįstamų veidų įtraukimas į savižudybių prevencijos iniciatyvas. Vilniaus VSB specialistai tai laiko stipria komunikacijos priemone: įžymių, visuomenei atpažįstamų veidų įtraukimas į komunikacijos kampanijas suteikia galimybę pasiekti platesnę auditoriją ir padidinti savižudybių prevencijos temos matomumą.
• Kita.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai pažymi, kad įstaigos, institucijos, organizacijos gali aktyviai prisidėti prie savižudybių prevencijos, dalydamosi naudinga ir patikima informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbu, jog informacijos sklaida būtų vykdoma atsakingai, naudojantis patikimais informacijos šaltiniais.

Būdai, kuriais įstaigos gali prisidėti prie savižudybių prevencijos:

• informacijos sklaida komunikacijos kanalais: naudojant interneto svetaines, socialinius tinklus ar vidaus naujienlaiškius dalytis informacija apie savižudybių prevenciją; tai gali apimti pagalbos linijų kontaktus, informaciją apie psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas, savižudybės rizikos ženklus ir tai, kaip į juos reaguoti, ir kt.
• darbuotojų mokymai: dalytis su darbuotojais informacija apie organizuojamus mokymus, susijusius su savižudybių prevencija;
• saugios ir palaikančios darbo aplinkos kūrimas: kurti atvirą, saugią aplinką darbuotojams, kur būtų lengviau kalbėti apie psichikos sveikatos sunkumus, dalytis informacija apie renginius psichikos sveikatos stiprinimo temomis;
• stigmos mažinimas: prisidėti prie viešinimo veiklų, kurios mažina stigmą, susijusią su psichikos sveikata ir pagalbos ieškojimu; viešai kalbėti apie psichikos sveikatą, skleisti edukacinę informaciją ir pan.;
• bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis: bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis savižudybių prevencijos srityje, dalyvauti savižudybių prevencijos kampanijose ir kt.

Rekomenduojami šaltiniai:

• savivaldybių visuomenės sveikatos biurų interneto svetainės;
• tuesi.lt – interneto svetainė, skirta savižudybės krizę išgyvenantiems žmonėms, jų artimiesiems ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams;
• pagalbasau.lt – nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą;
• pkpc.lt – informacija apie Psichologinių krizių pagalbos centro ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų teikiamas psichologinių krizių valdymo paslaugas, jų organizavimą.

Daugiau informacijos savižudybių prevencijos klausimais gali suteikti Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Lalita Hacker el. paštu [email protected].

Dėl prekės ženklo „Tu Esi“ komunikacijos konsultuoja Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Knabikas el. paštu [email protected].