Pacientų sauga: informacija pacientams ir jų artimiesiems

Ar žinote, kad hospitalinės infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrečiama gydymo įstaigoje? Šios infekcijos plinta nuo žmogaus žmogui, per orą su lašeliais ar dalelėmis, per rankas ir medicinos priemones. Hospitalinės infekcijos gali apsunkinti sveikimą, pailginti gydymą ir padidinti komplikacijų riziką.
Infekcijų prevencija yra bendra sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir jų artimųjų atsakomybė. Net ir paprasti veiksmai, tokie kaip rankų higiena ar pranešimas laiku apie simptomus, gali padėti sumažinti infekcijų riziką.

Ką galite padaryti kaip pacientas?

Rūpinkitės rankų ir asmens higiena
Daugelis infekcijų sukėlėjų plinta per rankas. Tinkama rankų higiena yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių, padedančių apsaugoti save ir kitus nuo infekcijų. Kasdienė kūno ir burnos higiena taip pat padeda sumažinti mikroorganizmų kiekį ant odos ir gleivinių. Todėl:

• Plaukite arba dezinfekuokite rankas prieš valgį, pasinaudoję tualetu, grįžę į palatą, pakosėję ar nusičiaudėję.
• Pagal galimybes kasdien rūpinkitės kūno ir burnos higiena.
• Naudokite tik savo asmenines higienos priemones.

Atsakingai elkitės su medicinos priemonėmis
Kateteriai, tvarsčiai, drenai ir kitos medicinos priemonės gali tapti vartais mikroorganizmams patekti į organizmą. Kuo mažiau jie be reikalo liečiami ir kuo atidžiau prižiūrimi, tuo mažesnė infekcijos rizika. Todėl:

• Nelieskite tvarsčių, kateterių ar kitų medicinos priemonių be reikalo.
• Nepašalinkite ir neatlaisvinkite tvarsčių savarankiškai.
• Jei pastebėjote paraudimą, skausmą, patinimą ar išskyras, informuokite sveikatos priežiūros specialistą.

Praneškite apie sveikatos pokyčius
Anksti pastebėjus infekcijos požymius galima greičiau pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų. Net nedideli savijautos pokyčiai gali būti svarbūs, todėl nedelsdami kreipkitės į personalą, jei:

• pakilo temperatūra;
• atsirado viduriavimas;
• sustiprėjo kosulys;
• paraudo ar pradėjo skaudėti žaizdą;
• atsirado kitų naujų simptomų ar infekcijos požymių.

Ką gali padaryti artimieji ir lankytojai?

Artimųjų pagalba yra svarbi prižiūrint pacientą, tačiau jie gali netyčia perduoti infekcijų sukėlėjus. Paprastos higienos priemonės padeda apsaugoti tiek pacientą, tiek kitus ligoninės pacientus. Todėl:

• Nelankykite paciento, jei karščiuojate, kosite, viduriuojate ar jaučiate kitus infekcijos simptomus.
• Atlikite rankų higieną atvykę ir prieš išeidami iš palatos.
• Laikykitės personalo nurodymų dėl kaukių, chalatų ar kitų apsaugos priemonių naudojimo.
• Nelieskite medicinos įrangos.
• Jei pacientui reikia pagalbos, prisidėkite prie jo kasdienės higienos.

Pastaba. Pacientų lankymo tvarka gali skirtis priklausomai nuo gydymo įstaigos ar epidemiologinės situacijos.

Nebijokite klausti
Pacientai, kurie aktyviai dalyvauja savo sveikatos priežiūroje, gali anksčiau pastebėti problemas ir geriau suprasti gydymo planą. Klausimai padeda užtikrinti saugesnę pacientų priežiūrą ir geresnį bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais.
Galite paklausti:

• Ar prieš procedūrą buvo atlikta rankų higiena?
• Kodėl man reikalingas kateteris ar kita medicinos priemonė?
• Kada medicinos priemonė bus pašalinta?
• Kaip man prižiūrėti žaizdą?
• Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau infekcijos riziką?
• Į kokius simptomus turėčiau atkreipti dėmesį po procedūros ar operacijos? 

Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas – jie neveikia virusų, todėl nėra skiriami peršalimui, gripui ar gerklės skausmui gydyti. Gydytojas antibiotikus skiria tik tada, kai jie yra būtini.

Svarbu žinoti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas:

• skatina atsparių bakterijų vystymąsi,
• naikina gerąsias organizmo bakterijas,
• sukelia šalutinius reiškinius.

Antibiotikai praranda savo efektyvumą, nes bakterijos tampa atsparios – tai reiškia, kad ateityje infekcijas gali būti sunkiau gydyti, o kai kurie antibiotikai gali tapti neveiksmingi.

Antibiotikų efektyvumo išlaikymas – kiekvieno iš mūsų rankose, tad vartokime juos atsakingai.

Kaip saugiai vartoti antibiotikus?
Antibiotikai yra veiksmingiausi,  kai vartojami tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.

• Vartokite tik Jums paskirtus antibiotikus.
• Nevartokite vaistų, likusių po ankstesnio gydymo kurso.
• Nesidalykite antibiotikais su kitais asmenimis.
• Laikykitės paskirtų antibiotikų vartojimo režimo ir trukmės – nenutraukite gydymo anksčiau, net jei pasijutote geriau, nebent taip nurodė gydytojas.

Į ką atkreipti dėmesį vartojant antibiotikus?
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui:

• virškinimo sutrikimai – viduriavimas, pykinimas, vėmimas ar kt.;
• alerginės reakcijos – bėrimas, niežulys, dilgėlinė ar retais atvejais – stipresnės reakcijos (patinimas, dusulys).

Jei simptomai stiprėja arba kelia nerimą, svarbu apie tai informuoti sveikatos priežiūros specialistą.

Nebijokite klausti
Su antibiotikų vartojimu susiję klausimai yra labai svarbūs – jie padeda užtikrinti saugų gydymą.
Galite paklausti:

• Kodėl man paskirti antibiotikai? Ar jų tikrai reikia?
• Ar mano infekcija bakterinė?
• Kokiai infekcijai gydyti skirtas šis antibiotikas?
• Kiek laiko reikės vartoti vaistus?
• Kada turėčiau pajusti pagerėjimą?
• Ką daryti, jei pasireikš šalutinis poveikis?

Pacientų sauga – tai pastangos išvengti žalos, susijusios su sveikatos priežiūra. Nors sveikatos priežiūros specialistai kasdien dirba siekdami užtikrinti saugią priežiūrą, pacientai ir jų artimieji taip pat gali prie to prisidėti. Aktyvus dalyvavimas gydyme, užduodami klausimai ir pastebėtų problemų aptarimas padeda išvengti klaidų ir laiku pastebėti galimas rizikas.

Kas yra nepageidaujamas įvykis?
Nepageidaujamas įvykis – tai su sveikatos priežiūra susijęs įvykis, kuris sukėlė arba galėjo sukelti žalą pacientui. Dažniausi nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūroje yra:

• griuvimai;
• su vaistų vartojimu susiję įvykiai;
• hospitalinės infekcijos;
• procedūrų ir gydymo komplikacijos.

Kaip galite prisidėti prie savo ar artimojo saugumo?

Padėkite teisingai Jus identifikuoti
Teisingas paciento identifikavimas padeda užtikrinti, kad pacientui būtų skiriami tinkami vaistai, tyrimai ir procedūros. Todėl:

• Visada nurodykite savo vardą ir pavardę, jei personalas jų klausia.
• Nenustebkite, jei Jūsų tapatybė tikrinama kelis kartus.
• Jei manote, kad informacija apie Jus yra netiksli, informuokite personalą.

Informuokite apie alergijas ir vartojamus vaistus
Informacija apie alergijas, nepageidaujamas reakcijas ir vartojamus vaistus padeda išvengti nepageidaujamo poveikio ir gydymo klaidų. Todėl:

• Informuokite apie alergiją vaistams, maistui ar kitoms medžiagoms.
• Praneškite apie anksčiau pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas.
• Nurodykite, kokius vaistus vartojate nuolat, įskaitant maisto papildus ar augalinius preparatus.

Aktyviai dalyvaukite savo gydyme
Pacientai geriausiai pažįsta savo organizmą ir gali pirmieji pastebėti sveikatos pokyčius ar problemas. Todėl:

• Užduokite klausimus, jei ko nors nesuprantate.
• Pasitikrinkite, ar supratote gydytojo ar slaugytojo rekomendacijas.
• Informuokite apie pasikeitusią savijautą ar naujus simptomus.

Pastebėjote problemą? Pasakykite
Daugelį problemų galima greitai išspręsti, jei jos pastebimos laiku. Pacientų ir artimųjų pastabumas padeda užtikrinti saugesnę priežiūrą. Todėl:

• Jei manote, kad galėjo įvykti klaida, pasikalbėkite su personalu.
• Jei abejojate dėl vaisto, procedūros ar tyrimo, klauskite.
• Praneškite apie saugos problemas ar incidentus, kuriuos pastebėjote.

Nebijokite klausti
Jūsų klausimai padeda užtikrinti saugesnę priežiūrą.
Galite paklausti:

• Kokius vaistus man skiriate ir kam gydyti jie skirti?
• Koks galimas šio gydymo ar procedūros šalutinis poveikis?
• Kokius požymius turėčiau stebėti po procedūros ar operacijos?
• Ką turėčiau daryti, jei mano savijauta pasikeis?
• Į ką galiu kreiptis, jei turiu klausimų ar abejonių?

Kodėl personalas mūvi pirštines?
Pirštinės padeda apsaugoti pacientą ir sveikatos priežiūros specialistą nuo sąlyčio su krauju, kūno skysčiais ar kitomis infekcinėmis medžiagomis. Tačiau svarbu žinoti, kad pirštinės reikalingos ne visų procedūrų metu. Atliekant įprastą paciento apžiūrą, matuojant kraujospūdį ar bendraujant su pacientu pirštinės dažniausiai nėra būtinos. Tokiais atvejais svarbiausia apsaugos priemonė yra tinkamai atlikta rankų higiena.

Kodėl mane izoliuoja?
Kai kurių infekcijų sukėlėjai lengvai plinta tarp pacientų per kontaktą arba per orą. Izoliavimo priemonės padeda apsaugoti kitus pacientus, lankytojus ir personalą. Izoliavimas nereiškia, kad Jūsų būklė yra sunki.

Kodėl lankytojai tam tikrais atvejais turi dėvėti kaukę, chalatą ar pirštines?
Papildomos apsaugos priemonės padeda sumažinti infekcijų plitimo riziką ir apsaugoti tiek pacientą, tiek aplinkinius. Jos taikomos tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, lankant izoliuotus pacientus ar esant padidėjusiai infekcijų rizikai.
Svarbu šias priemones naudoti tinkamai – prieš naudojant ir panaudojus atlikti rankų higieną, teisingai užsidėti kaukę ir apsivilkti chalatą, vengti be reikalo juos liesti. Jei pirštinės ar kaukė užteršiamos ar pažeidžiamos, jas reikia nedelsiant pakeisti.

Ar galiu išeiti iš palatos?
Tai priklauso nuo Jūsų sveikatos būklės ir taikomų infekcijų kontrolės priemonių. Jei Jums taikomas izoliavimo režimas, vadovaukitės personalo nurodymais dėl išėjimo iš palatos.

Kodėl svarbu kuo greičiau pašalinti kateterį?
Kateteriai ir kitos medicinos priemonės yra svarbios gydymui, tačiau kuo ilgiau jos naudojamos, tuo didėja infekcijos rizika, todėl jos turi būti laikomos tik tiek laiko, kiek būtina.

Ar galiu lankyti pacientą bet kuriuo metu?
Pacientų lankymo tvarką nustato kiekviena gydymo įstaiga priklausomai nuo skyriaus, paciento būklės ir epidemiologinės situacijos. Kai kuriais atvejais pacientų lankymas gali būti ribojamas arba laikinai sustabdomas (pvz., infekcijų protrūkių metu).

Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis procesas, kai bakterijos prisitaiko prie jas žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas.
Šis procesas vyksta natūraliai dėl genetinių bakterijų pokyčių, tačiau jį paspartina netinkamas arba per didelis antibiotikų vartojimas.

Kodėl man neskyrė antibiotikų, jei blogai jaučiuosi?
Ne visas infekcijas sukelia bakterijos. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, todėl sergant virusine infekcija jie nepadės pasveikti ir gali sukelti nereikalingą šalutinį poveikį.

Kodėl negaliu vartoti antibiotikų, kurie liko po ankstesnio gydymo?
Skirtingoms infekcijoms gydyti gali būti reikalingi skirtingi antibiotikai, jų dozės ar gydymo trukmė. Netinkamai parinktas antibiotikas gali būti neveiksmingas ir skatinti antimikrobinio atsparumo vystymąsi.

Ar galiu nustoti vartoti antibiotikus, kai pasijuntu geriau?
Antibiotikus visada vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Jei svarstote nutraukti gydymą anksčiau, pirmiausia pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką daryti, jei pamiršau išgerti antibiotikų dozę?
Perskaitykite vaisto pakuotės lapelį arba kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Nevartokite dvigubos dozės nepasitarę su specialistu.

Kodėl svarbu pasakyti gydytojui apie šalutinį poveikį?
Kai kurie simptomai gali būti susiję su vaisto poveikiu arba alergine reakcija į vaistą. Sveikatos priežiūros specialistas įvertins, ar reikia keisti gydymą.

Kaip prisidėti mažinant atsparumo antibiotikams problemą?
Vartokite antibiotikus tik tada, kai juos skiria gydytojas.

• Laikykitės paskirto gydymo plano.
• Nesidalykite antibiotikais su kitais asmenimis.
• Nevartokite antibiotikų, likusių po ankstesnio gydymo.
• Nepanaudotus ar pasibaigusio galiojimo antibiotikus grąžinkite į vaistinę.
• Antibiotikus įsigykite tik vaistinėse ir tik turėdami gydytojo išrašytą receptą.

Ar galiu vartoti antibiotikus profilaktiškai, kad nesusirgčiau?
Ne. Antibiotikai profilaktiškai skiriami tik tam tikrais atvejais, kai tai nusprendžia gydytojas, pavyzdžiui, prieš kai kurias operacijas.

Kodėl personalas kelis kartus klausia mano vardo ir pavardės?
Tai viena svarbiausių paciento saugos priemonių. Pakartotinis paciento tapatybės patikrinimas padeda išvengti klaidų skiriant vaistus, atliekant tyrimus ar procedūras.

Kodėl manęs klausia apie alergijas kiekvieno vizito ar hospitalizacijos metu?
Informacija gali pasikeisti, o pakartotinis patikrinimas padeda užtikrinti, kad ji būtų tiksli ir aktuali.

Ar galiu klausti, kokie vaistai man skiriami?
Taip. Pacientas turi teisę žinoti, kokie vaistai jam skiriami, kodėl jie reikalingi ir kokį poveikį gali sukelti.

Ką daryti, jei man atrodo, kad gavau ne tuos vaistus?
Nedelsdami informuokite slaugytoją arba gydytoją. Jei abejojate, visada geriau paklausti.

Ką daryti, jei nesupratau gydytojo ar slaugytojo paaiškinimų?
Paprašykite paaiškinti dar kartą paprastesniais žodžiais. Svarbu, kad Jums būtų aiškus gydymas, tyrimų rezultatai ir rekomendacijos.

Ar galiu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo gydymo?
Taip. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie siūlomą gydymą ir kartu su sveikatos priežiūros specialistais aptarti galimus sprendimus.

Ar pranešimas apie klaidą reiškia, kad kas nors bus baudžiamas?
Ne. Pranešimai apie saugos problemas padeda gydymo įstaigoms suprasti, kas nutiko, ir imtis priemonių, kad panašūs įvykiai nepasikartotų ateityje.