Higienos instituto atlikta analizė atskleidė, kaip šeimos gydytojai vykdo savižudybių prevenciją savo darbe

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyrius atliko analizę „Šeimos gydytojų patirtys ir pasirengimas savižudybių prevencijai Lietuvoje“, kurios pagrindinis tikslas – atskleisti šeimos gydytojų patirtis ir pasirengimą savižudybių prevencijai, analizuojant jų darbines praktikas. Be to, siekta išsiaiškinti, ar ir kokia psichologinė pagalba teikiama šeimos gydytojams, susidūrusiems su paciento savižudybės atveju (-ais). Taip pat – identifikuoti, kokios žinios, įgūdžiai, informacija ir pagalba reikalingi šeimos gydytojams, kad jie veiksmingai vykdytų savižudybių prevenciją savo darbe.

Pirminės sveikatos priežiūros specialistai dažnai tampa tais, su kuriais asmenys bendrauja kritiniu laikotarpiu. Tyrimai Lietuvoje ir užsienyje rodo, jog daug pacientų per paskutinius metus ar net mėnesius iki savižudybės lankosi pas šeimos gydytojus, todėl jų gebėjimas atpažinti savižudybės riziką ir paskatinti kreiptis (ar nukreipti) dėl tolesnės pagalbos gali nemažai prisidėti prie savižudybių prevencijos.

2025 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikta kiekybinė apklausa. Kvietimas užpildyti anketą išsiųstas 134 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), teikiančioms pirminio lygio paslaugas, kuriose šeimos gydytojas atlieka pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros funkcijas. Apklausą užpildė 163 šeimos gydytojai, dauguma jų – moterys (90 proc.), dirbančios didmiesčių ASPĮ (62 proc.) ir valstybės ar savivaldybių įstaigose (82 proc.). Respondentų darbo stažas įvairus, nemaža jų dalis turi 25 ir daugiau metų patirtį (36 proc.).

Analizės rezultatai parodė, kad tarp šeimos gydytojų yra jaučiama pasirengimo, kaip dirbti su pacientais, kuriems kyla savižudybės grėsmė, stoka. Taip pat analizė atskleidė, kad trūksta sistemingo, nuoseklaus ir standartizuoto mokymo savižudybių prevencijos tema visiems šeimos gydytojams ir jų komandos nariams. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos gydytojai pirmenybę teikia gyvoms, įtraukiančioms ir praktinėms mokymosi formoms, o ne pasyviam ar savarankiškam mokymuisi. 

Šeimos gydytojų darbo su pacientu, patirinčiu savižudybės riziką, efektyvumą riboja šie veiksniai: laiko trūkumas išsamiai konsultacijai, žinių, įgūdžių stoka ir neapibrėžtos veiksmų gairės ASPĮ. Svarbu užtikrinti, kad šeimos gydytojams, susidūrusiems su paciento savižudybe, turėtų būti teikiama kompleksinė pagalba – institucinė, profesinė ir asmeninė emocinė parama.  

Analizės pagrindu parengtos rekomendacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir ASPĮ. Taip pat šeimos gydytojams, skatinant juos atpažinti ir rūpintis savo emocine gerove, rekomenduojama prireikus ieškoti psichologinės pagalbos ar supervizijų, stiprinti tarpusavio paramą komandose ir ugdyti asmeninį emocinį atsparumą, dalyvaujant atitinkamuose mokymuose.